Besočiame ir blaiviame žvilgsnyje - XIX a. pab.-XX a. pr. Lietuvos vaizdinė kultūra : recenzija

LTJolitos Mulevičiūtės knyga „Besotis žvilgsnis. Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra 1865–1914“ – naujas metodologinis ir interpretacinis žingsnis Lietuvos dailėtyroje, nagrinėjančioje XIX a. dailės ir kultūros paveldą. Monografijoje daugiau mažiau žinoma faktinė medžiaga įgauna naują ir reikšmingą kultūrologinį svorį. Autorė principingai atsisako skirstyti aptariamuosius menininkus tautiniu principu, nes knygoje nesiekiama gilintis į ideologinius meninės kūrybos aspektus, o dėmesys sutelkiamas į vaizdų recepciją. J. Mulevičiūtės knygoje svarbiausi XIX a. II pusės žanrai – buitinės scenos, portretas ir peizažas – analizuojami per atskiras meninio gyvenimo asmenybes (autorės įvardijamas kaip „simbolines figūras“). Kalbėdama apie posukiliminio laikotarpio ikonografijos pokyčius, autorė teigia, jog istorinės tapybos funkcijas iš dalies perėmė „žemieji“ žanrai – buitinės kompozicijos, portretai, peizažai, kuriuose apstu istorinių užuominų. Analizuodama XIX a. paskutiniojo trečdalio portretinę kūrybą, autorė koreguoja aprašomosios, literatūrinės dailėtyros stereotipus, ne vieną tapybos kūrinį, lig šiol vertintą kaip betarpiškos kūrybos, autentiško dailininko ir modelio santykio rezultatą parodydama kaip antrinį produktą, kurio pirmavaizdis – ne kas kita, o fotografija. Vertindama fotografijos ir tapyto portreto skirtumus, autorė išskiria skirtingą šių kūrinių reprezentavimo laipsnį, vaizdo ir įvaizdžio, privataus ir viešo egzistavimo skirtumus, vizualumo krizę, kurią XIX a. II pusėje tam tikrą laiką buvo sukėlusi fotografija, poreikį reabilituoti subjektyvią vaizduotę.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos dailė; Vaizdotyra; Dailės istorija; Vizualioji kultūra; XIX a.Vilniaus kultūrinis gyvenimas; Boleslovas Ruseckas; Boleslovas Buika; Alfredas Romeris; Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius; Antanas Žmuidzinavičius; Ferdinandas Ruščicas; Pozityvizmas; Lithuanian art; Visual Studies; Art History; Visual Culture; Cultural life of 19th Century Vilnius; Boleslaw Rusecki; Boleslaw Buika; Alfred Romer; Stanislaw Bohusz-Siestrzencewicz; Antanas Žmuidzinavičius; Ferdynand Ruszczyc; Positivism.

ENJulia Mulevičiūtė’s book “Besotis žvilgsnis. Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra 1865–1914” [A Grasping Sight. Lithuanian art and visual culture in 1865–1914] is a new methodological and interpretational step in Lithuanian art criticism analysing artistic and cultural heritage of the 19th c. In the monograph, more or less known factual material gains a new and significant cultural weight. The author refuses to group the discussed artists of the national principle, since the book does not seek to further analyse ideological aspects of art, but focuses on the reception of images. In J. Mulevičiūtė’s book, the most important genres of the second decade of the 19th c., i.e. everyday scenes, portraits and landscapes, are analysed through separate personalities of artistic life named by the author as “symbolic figures”. When speaking about changes in the iconography of the period following the uprising, the author claims that the “lower” genres, i.e. everyday compositions, portraits and landscapes, took over historical functions of painting from art. When analysing portrait painting of the second half of the 19th c., the author revises stereotypes of the descriptive literary art criticism, and evaluates many works of art as a result of spontaneous creation, the authentic relation between the artist and the model thus demonstrating it as a secondary product, the original image of which is a photograph. When evaluating the differences between a photograph and a painted portrait, the author distinguishes a different degree, image and picture of representation of these works of art, differences in private and public existence, crisis of visuality, which photography provoked for certain period of time and the need to rehabilitate the subjective imagination.