О традиции одевания скульптур в Литве в XVII-XX вв.

LTStraipsnyje nagrinėjami nuo 16 a. pabaigos visoje Europoje paplitusios skulptūrų rengimo tradicijos atgarsiai Lietuvos kultūroje. Pasitelkus archyvinius ir etnografinius šaltinius, bažnytinės ir religinės liaudies dailės pavyzdžius, siekiama atskleisti, kokios skulptūros Lietuvoje buvo rengiamos ir kas lėmė jų atsiradimą. Pažymima, kad aprengiamųjų skulptūrų tradiciją LDK pirmiausia nužymi iš Italijos vežamų arba vietoje daromų Loreto Švč. Mergelės Marijos statulų rengimas. Atskleidžiama, kad skulptūrų rengimo tradicija iš dalies lėmė naujo Rūpintojėlio ikonografinio tipo susiformavimą. Atskleidžiama, kad Rūpintojėlio, vaizduojamo su apsiaustu, atmaina bažnytinėje lietuvių dailėje išpopuliarė­jo 18 amžiuje. Konstatuojama, kad lietuviai skulptūrų rengimo paprotį išlaikė iki 20 a. pabaigos, ypač šis reiškinys būdingas Žemaitijai. Teigiama, kad dabar bažnyčiose labai retai aptinkama iš medžio išdrožtų skulptūrėlių, ir dar rečiau jos būna apvilktos medžiaginiais drabužiais. Reziumuojama, kad rengiamųjų skulptū­rų tradicija Lietuvoje vystėsi įtakota Europoje vykusių reiškinių. Pabrėžiama, kad tai susiję su potridentinės dailės įsigalėjimu ir yra vienas iš baroko kultūros bruožų. Atkeliavęs iš kitų kraštų paprotys rengti skulptūras giliai įsitvirtino ir iš­silaikė iki pat 20 amžiaus. Skulptūrų rengimo tradicija, artima Lietuvoje ir Lenkijoje išplitusiam šventųjų paveikslų dekoravimui metalo aptaisais, susiformavo tik 17 a. pradžioje. Pabrėžiama, kad Lietuvoje šis reiškinys labai ryškiai sietinas su votyvinėmis intencijomis ir daugeliu atvejų egzistavo kaip voto forma.Reikšminiai žodžiai: Bažnytinės skulptūros; Išganytojas; Jėzus; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Marija; Mergelė Marija; Skulptūrų apipavidalinimas; Skulptūrų rengimas; Stebuklingos skulptūros; Votyvinės intencijos; Jesus; Sacred sculptures; Sculpture dressing; The Grand Duchy of Lithuania; The Midnight Savior; The Virgin Mary; Votive intentions.

ENThe article deals with the responses in the Lithuanian culture about the traditions to dress a sculpture, which were spread in a whole Europe from the end of the 16th century. Archival and ethnographic sources, church and the religious folk art examples are used in order to reveal what sculptures were dressed in Lithuania and what led to their emergence. It is noted that the tradition to dress the sculptures in the Grand Duchy of Lithuania is firstly delineated by dressing the statues of Virgin Mary of Loreto, which were transported from Italy or made in situ. The article reveals that the tradition to dress the sculptures partly led to the formation of a new iconographic type of the Pensive Christ. In addition, the Pensive Christ, who is portrayed with a coat, variant in the Lithuanian religious art became popular in the 18th century. It is stated that Lithuanians have kept the tradition to dress the sculptures until the end of the 20th century and this phenomenon was especially typical for Samogitia. It is stated that nowadays the wood-sculpted sculptures are rarely found in churches and even rarer they are dressed in fabric. The article concludes that the development of the tradition to dress the sculptures in Lithuania was influenced by expressions in Europe. Stresses that it is related to the establishment of the post-Tridentine art and itis one of the features of the Baroque culture. A custom from other countries to dress the sculptures became well-established and lasted up until the 20th century.The tradition to dress the sculptures formed only in the beginning of the 17th century, which was close to a popular method Lithuania and Poland the decorating the images of saints with metal frames. The article highlights that this phenomenon in Lithuania can be clearly associated with votive intentions and in many cases it existed as a form of votive.

• Teologija / Theology
• Menotyra / Arts
• Istorija / History