LTLietuviai emigrantai lietuviškų medinių kryžių yra pastatę daugelyje pasaulio šalių. Ypač jų padaugėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai didžiulė banga emigrantų paliko Lietuvą. Pokario pabėgėliai lietuviai lauko paminklus – kryžius, stogastulpius, koplytstulpius ėmė statyti jau Antrojo pasaulinio karo laikų perkeltųjų asmenų stovyklose. 1945–1952 m. laikotarpiu tradicinių lietuviškų kryžių buvo pastatyta Vokietijoje (Augsburge, Freiburge, Hanau ir kt.), Danijoje (Dragsbaeke). Vėliau, jau gyvendami įvairiose pasaulio šalyse, daugiausiai JAV, lietuviai ir toliau kūrė bei statė kryžius. Straipsnyje analizuojami išeivijoje JAV sukurti kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai – lauko paminklai ir interjerui skirti dirbiniai. Aptariamas ir šių paminklų atvaizdų panaudojimas dekoruojant antkapinius paminklus, analizuojami kryždirbystės paminklų puošybos elementai, vyraujantys skulptūros siužetai, parodoma, kaip per kryžių dekorą lietuviai emigrantai siekė išreikšti tautinį identitetą. Straipsnis paremtas 2012 m. autorės surinkta medžiaga Čikagoje. Kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai buvo tiriami natūroje, interjerui skirti dirbiniai – Lituanistikos tyrimo ir studijų centro padalinyje Lietuvių muziejuje, Balzeko lietuvių kultūros muziejaus fonduose, papildoma medžiaga rinkta Lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvuose (Meno, Pasaulio lietuvių). Taip pat kaip šaltiniu naudotasi 1950–2011 m. publikacijomis išeivijos leidiniuose. Surinkta medžiaga daugiausia atspindi XX a. II pusėje antrosios emigrantų bangos, vadinamųjų dipukų, kurtus kryžius.Reikšminiai žodžiai: Kryždirbystė; Lietuviškas kryžius; Stogastulpis; Koplytstulpis; Išeivija; Lietuviškumas; Tapatumas; Cross-crafting; Lithuanian cross; Roof-pillar; Pillared chapel; Diaspora; Lithuanian identity.
ENLithuanian emigrants have erected Lithuanian wooden crosses in many parts of the world. These crosses particularly increased in number after World War II, when a huge wave of emigrants left Lithuania. Lithuanian post-war refugees already began erecting outdoor monuments such as crosses, wooden memorials and wayside shrines at World War II displaced persons camps. From 1945 to 1952, traditional Lithuanian crosses were erected in Germany (Augsburg, Freiburg, Hanau, etc.) and Denmark (Dragsbæk). Later, while already living in various countries around the world (primarily in the United States), Lithuanians continued to craft and erect crosses. This article analyses crosses, wooden memorials and wayside shrines created by emigrant in the United States - outdoor monuments and pieces designed for interiors. It also discusses the use of images of these monuments in decorating tombstones, analyses elements of cross-crafting monument decor and prevailing sculptural themes, and shows how Lithuanian emigrants sought to express their national identity through cross decor. The article is based on material collected by the author in Chicago in 2012. Crosses, wooden memorials and wayside shrines were researched in their natural environment, while interior pieces were examined at a branch of the Lithuanian Research and Studies Center at the Lithuanian Museum and in the funds of the Balzekas Museum of Lithuanian Culture, and additional material was collected in the Lithuanian Research and Studies Center archives (Art, World Lithuanian). Material from 1950-2011 emigrant publications was also used as a source. The collected material primarily reflects the crosses created by the second wave of emigrants – the so-called “DPs” – in the second half of the 20th century.