Kontakty historyków Polski i Litwy w okresie międzywojennym (1920-1939)

LTNors Lenkijos ir Lietuvos istorikų kontaktai 1920–1939 m. buvo komplikuoti dėl abiejų valstybių teritorinio konflikto, tačiau tam tikri ryšiai, korespondenciniai kontaktai egzistavo. Apie lietuvių ir lenkų istorikų kontaktus tarpukario laikotarpiu jau yra rašę lenkai, daugiausiai J. Bardach. Šiame straipsnyje tie klausimai yra nagrinėjami naujai, apimant taip pat ir istoriografinę plotmę: ką apie lenkų istorikų tyrimus lituanistine tematika manė lietuvių istorikai ir kaip lietuvių istorikų darbus vertino lenkų istorikai. Pažymima, kad lietuviai vertino lenkų naujausią istoriografiją, ypač tuos darbus, kuriuose buvo pažymimas LDK savarankiškumas santykiuose su Lenkija (prie tokių lenkų istorikų priklausė: J. Adamus, F. Koneczny, H.Łowmiański, H. Paszkiewicz, S. Zajączkowski, kalbininkas J. Otrębski). Lenkams dėl kalbos barjero lietuvių tuometinė istoriografija buvo mažiau žinoma, tačiau stambesni darbai susilaukdavo recenzijų lenkų akademinėje spaudoje. Korespondencija tarp abiejų šalių istorikų nebuvo intensyvi, iš lietuvių labiausiai su lenkais korespondavo A. Janulaitis, Z. Ivinskis, I. Jonynas, M. Biržiška. Lenkijoje moksliniais tikslais lankėsi 6 lietuvių istorikai: M. Biržiška, A. Šapoka, K. Avižonis, A. Vasiliauskas, V. Maciūnas, J. Deveikytė-Navakienė. Lietuvoje – 7 lenkų istorikai: W. Antoniewicz, W. Semkowicz, M. Brensztejn, H. Lowmiański, H. Paszkiewicz, W. Gizbert-Studnicki, S. Kot. Tarp abiejų šalių istorikų būta poleminių susidūrimų dviejuose pasauliniuose istorikų kongresuose. Bendradarbiavimo mąstai dėl politinių priežasčių buvo nedideli.Reikšminiai žodžiai: Bendradarbiavimas; Istorikai; Istoriografija; Jogailaičių universitetas Krokuvoje; Lenkijos istoriografija; Lenkų ir lietuvių santykiai; Lenkų istoriografija; Lietuvių istoriografija; Lietuvos istoriografija; Lituanistika; Stepono Batoro universitetas (Stephen Báthory University in Vilnius); Varšuvos universitetas; Vytauto Didžiojo universitetas Kaune; Collaboration; Historians; Historiography; Jagiellonian University (Krakow); Lithuanian historiography; Lithuanian studies; Polish historiography; Polish-Lithuanian relations; Stefan Batory University (Vilnius); University of Warsaw; Vytautas Magnus University (Kaunas).

ENEven though the relations between Polish and Lithuanian historians were complicated in 1920-1939 due to the territorial conflict between both states, nevertheless, certain relations and correspondential contacts still existed. The Polish, especially J. Bardach, already wrote about the contacts between Lithuanian and Polish historians during the Interwar period. This article examines these issues from the new perspective, also including the historiographic plane, i. e. what was the attitude of Lithuanian historians towards the Polish historians' research on topics about Lithuania and how the works of Lithuanian historians were approached by the Polish historians. It is noted that Lithuanians valued the newest Polish historiography, especially works, where the autonomy of the Grand Duchy of Lithuania in relations with Poland was emphasized (some of these historians were: J. Adamus, F. Koneczny, H.Łowmiański, H. Paszkiewicz, S. Zajączkowski, linguist J. Otrębski). The Polish were less familiar with contemporary Lithuanian historiography due to the language barrier, however, more important works received reviews in the Polish academic press. The correspondence between historians of both countries was not intensive, Lithuanians, who corresponded with the Polish the most were A. Janulaitis, Z. Ivinskis, I. Jonynas, M. Biržiška. 6 Lithuanian historians visited.Poland for scientific purposes: M. Biržiška, A. Šapoka, K. Avižonis, A. Vasiliauskas, V. Maciūnas, J. Deveikytė-Navakienė. Lithuania was visited by 7 Polish historians: W. Antoniewicz, W. Semkowicz, M. Brensztejn, H. Lowmiański, H. Paszkiewicz, W. Gizbert-Studnicki, and S. Kot. There were polemic confrontations between historians of both countries in two world historian congresses. The scale of cooperation was not large due to political reasons.