Prietarų sociologija. Iracionalūs racionalaus aiškinimo klystkeliai

• Kultūros barai. 2002, Nr. 4, p. 10-18
• Kultūros barai. 2002, Nr. 5, p. 13-16
• Kultūros barai. 2002, Nr. 7, p. 13-19
• Kultūros barai. 2002, Nr. 8/9, p. 9-17

LTStraipsnių cikle siekiama išnagrinėti iracionalias racionalių antisemitizmo teorijų užuomazgas, susijusias su ksenofobiniais prietarais, atskleisti sociologinį „svetimojo" tipą, kurio įvairius pavidalus 19-20 amžiais formavo ir dabar tebeformuoja įvairūs Lietuvos visuomenės socialiniai sluoksniai, apsvarstyti konflikto sociologijos principus, kurie susiję su antagonistiniais socialinių grupių santykiais, aptarti moralės klausimų, papildančių istorinę ir sociologinę priežasties-padarinio analizę, svarstymo aktualumą. Autorius išryškina sociologinius antisemitizmo aspektus, kurie kaip latentiška, savaime suprantama, o todėl dažnai nematoma tikrovė glūdi skirtinguose Lietuvos visuomenės sąmonės lygmenyse, dažnai iškildama pačiais prieštaringiausiais pavidalais. Ši sociologinė analizė papildo įprastus statistinius, archyvinius ir kitus aprašomuosius būdus. Stengiamasi atsakyti į klausimą, kokia yra normali visuomenės būsena, ne iš anksto apibrėžta kaip pageidaujamas moralinis tikslas, bet pasikartojanti kaip racionalių, sveiko proto stereotipų visuma. Šis klausimas straipsnių cikle siejamas su mokslo ir moralės santykio klausimu, kurio akivaizdus nepaisymas, autoriaus nuomone, skatina ir toliau vešėti prietarams. Daroma išvada, kad antisemitizmo tezių racionalumas yra pernelyg nesavarankiškas pats savaime, tačiau jis orientuojasi į visais istorijos laikotarpiais plačiai paplitusį sveiko proto įprotį dalyti pasaulį į dvi dalis ir šiuo pagrindu aiškinti visus nesuprantamus tikrovės reiškinius, tad šis įprotis laikytinas pagrindiniu populistiniu antisemitizmo šaltiniu.Reikšminiai žodžiai: Antisemitizmas; Konflikto sociologija; Ksenofobija; Sociologija; Sociologija, antisemitizmas, genocidas, prietarai; Stereotipai; Anti-Semitism; Conflict sociology; Lithuania; Sociology; Sociology, antisemitism, genocide, myths; Stereotypes; Xenophobia.

ENIn a series of articles the aim is to explore irrational conceptions of rational anti-Semitism theories, related to xenophobic prejudices and to reveal a sociological "stranger" type, which was formed in the 19th and 20th century and is still formed nowadays by various Lithuanian social classes of society. What is more, it aims to review the principles of the conflict theory of sociology, which relates to the antagonistic relations of social groups, to discuss moral issues, complementing the historical and sociological cause-and-effect analysis and the reading relevance. The author highlights the sociological anti-Semitism aspects, which as a latent, natural and therefore often invisible reality lies in different levels of Lithuanian public consciousness, often arising in the most contradictory ways. This sociological analysis complements the usual statistical, historical, and other descriptive methods and tries to answer the question, of what is the normal state of society, not defined in advance as a desired moral objective, but a recurring of rational, healthy mind stereotypes as a whole. This question in the series of articles is associated with the relation issue of science and morality, which has an obvious disregard and in the author's opinion promotes flourishing of superstitions. It is concluded that the rationality of the thesis of anti-semitism is too non-dependant in itself, it focuses on all the historical periods of the widespread common sense of the habit to divide the world into two parts and on this basis interpret all incomprehensible phenomena of the reality, so this habit must be regarded as the main populistic anti-Semitism source.

• Filosofija / Philosophy
• Teologija / Theology
• Sociologija / Sociology