Sovietinio laikotarpio istorijos ir paveldo įprasminimo problemos Vilniaus mieste

LTStraipsnis rašytas praėjus keliolikai metų po SSSR žlugimo ir atspindi svarstymus apie praėjusios sovietinės epochos paveldo įprasminimo problemas kai sovietinė epocha žmonių sąmonėje jau ėmė virsti istoriniu laikotarpiu. Polemizuojama su teiginiu, esą ši epocha neverta jokios pagarbos, įkūnytos paminkluose ar kitose memorialinėse formose. Keliamas klausimas ką daryti su praėjusios epochos gausiais materialiais pėdsakais dabartyje. Klausimas aktualus ne tik politiškai, akademiškai, bet ir asmeniškai mūsų pačių sąmonėje ir kasdienybėje. Išskiriami trys svarbiausi sovietinio paveldo dėmenys: 1) oficialusis (sovietinės valdžios ir ideologijos) paveldas; 2) pasipriešinimo totalitariniams režimams (nacių ir sovietų) paveldas, priskirtinas smurtinio paveldo tipui; 3) sovietmečio kasdienybės paveldas. Straipsnyje, iliustruojant konkrečiais pavyzdžiais (Lukiškių aikštės problema, sovietmečio paminklų išvežimas į Grūto parką ir t. t.), nagrinėjami visi 3 išskirti paveldo tipai, pažymint, kad jie ne visuomet lengvai atskiriami. Siekiant geriau pažinti ir įprasminti sovietmetį siūloma taikyti Vakarų šalyse naudojamą klioterapijos (gydymo istorija) metodą. Jis padėtų įveikti kolektyvines traumas, paslėptą gedulą, įsisąmoninti nostalgijos priežastis. Kalbant apie sovietinę visuomenę istoriniu požiūriu siūloma laikytis daugiaperspektyvumo principo nesibijant individualių atminčių, skatinti geranorišką aktyvų dialogą tarp žmonių, tarp skirtingo amžiaus kartų.Reikšminiai žodžiai: LTSR; Smurto paveldas; Sovietinio paveldo įprasminimas Vilniuje; Sovietinis laikotarpis, Vilnius, paveldas, kultūrinė atmintis; Sovietinė Lietuvos istorija; Sovietinė atmintis; Sovietinė kultūra; Dissonant heritage; Soviet Lithuania; Soviet Period, Vilnius, the Heritage, Cultural Memory; Soviet culture; Soviet heritage in Vilnius; Soviet history of Lithuania; Soviet memory.

ENThis article is written about a dozen years after the collapse of the Soviet Union and provides reflections on the problems of giving the meaning to the Soviet epoch heritage as it already started to become history in the consciousness of the people. It is argued with the statement that this epoch does not deserve any respect in forms of monuments or other memorials. The question of what currently should be done with numerous material traces of the last epoch is raised in this article. This question is relevant not only in political or academic context, but also to our personal consciousness and everyday life. The following three main components of the Soviet heritage are pointed out: 1) the official heritage (heritage of the Soviet government and ideology); 2) the heritage of resistance against totalitarian regimes (Nazi and Soviet), classified as the type of violence heritage; 3) the Soviet everyday life heritage. This article examines all three aforementioned types of heritage, illustrating with specific examples (the problem of Lukiškės Square, transferring the Soviet monuments to Grūtas park, etc.) and noting that they are not always easily distinguished. In order to know the Soviet period better and to give it a meaning, it is suggested to apply the method of cliotherapy (treating with history), used in the West. It could help overcome collective trauma, hidden grief, to realize the cause of nostalgia. Speaking of the Soviet society from the standpoint of history, it is suggested to follow the principle of multiperspectivism, not being afraid of individual memory and to encourage positive and active dialogue between people and different generations.

• Disonuojantis, erzinantis, nepatogus? / Rasa Čepaitienė. Patogus ir nepatogus paveldas: mokslinio seminaro-diskusijos medžiaga, 2015 m. balandžio 2 d. Kaunas : Arx reklama, 2016. P. 6-21.
• Laikas ir akmenys : kultūros paveldo sampratos moderniojoje Lietuvoje / Rasa Čepaitienė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas, 2005. 468 p.
• "Laisvės kovotojų prisiminimai": 1944–1953 m. partizaninio karo dalyvių vardynas / Aistė Petrauskienė. Acta museologica Lithuanica. 2015, 2, p. 201-229.
• Sovietinių metų gyvenamieji rajonai Vilniuje : tipiškumo problema / Indrė Ruseckaitė. Urbanistika ir architektūra. 2010, t. 34, Nr. 5, p. 270-281.
• Sovietmečio gyvenamųjų rajonų erdvinės struktūros kaita (Vilniaus miesto pavyzdys) / Indrė Čiurlionienė. Subalansuotos plėtros idėjų raiška architektūroje ir teritorijų planavime / mokslinis komitetas: K. Zaleckis (pirmininkas) ... [et al.]. Kaunas: Technologija, 2009. P. 104-117.
• Tarybinio laikotarpio viešųjų erdvių transformacijos Lietuvoje. Vilniaus Žirmūnų ir Lazdynų atvejis / Tomas Grunskis, Matas Šiupšinskas. Journal of architecture and urbanism. 2012, Vol. 36, no. 3, p. 209-221.