LTKirilicos abėcėle spausdinti leidiniai bažnytine slavų ir senąja baltarusių kalba buvo išleisti devyniolikoje spaustuvių, veikusių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir aplink ją esančiose teritorijose. Straipsnio pradžioje pateikiamas spaustuvių sąrašas. 1522 m. publikuota Pranciškaus Skorinaus „Mažoji kelionių knyga“ padėjo pagrindus knygų spausdinimo istorijai LDK. Iki šiol išlikę 379 leidiniai, spausdinti kirilica. Straipsnyje atskleidžiama jų leidybos vieta ir pobūdis, taip pat apžvelgiami įvairiose bibliotekose bei archyvuose išlikę egzemplioriai. Didžiąją palikimo dalį sudaro knygos, skirtos pamaldoms, taip pat vadovėliai, Lietuvos Statuto įstatymų sąvadai, religiniai ir filosofiniai traktatai, šventųjų gyvenimai, poleminė literatūra. Įvairių tipų leidiniai saugojami Lenkijos bibliotekų bei archyvų kolekcijose. Darbe pateikiami tose institucijose saugojamų veikalų sąrašai. Lenkijos bibliotekose ir archyvuose atliktas tyrimas atskleidžia, kad analizuojamų leidinių grupėje vyrauja knygos, kurios priklausė unitų bažnyčioms, buvusiose Abiejų Tautų Respublikos rytinėse teritorijose, taip pat rytinėse ir pietinėse šiuolaikinės Lenkijos teritorijose. Anksčiau tos knygos priklausė stačiatikių bažnyčiai, vienuolynams, brolijoms, pasaulietiniams ir religiniams asmenims. Daugelyje knygų įrašyti vardai, esama su turiniu susijusių užrašų, pastabų apie bažnyčios personalą, socialinius ir ekonominius klausimus, meteorologinius reiškinius ir skaitytojų asmeninį gyvenimą.Reikšminiai žodžiai: Kirilika; Knygos istorija; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Sentikiai; Spausdinta knyga; Unitai; Book history; Cyrillic books; Old believers; Printed book; Uniats.