"Tušti titulai" ir tikrieji vardai: LDK protestantų į(si)vardijimai senojoje raštijoje

LTStraipsnyje analizuojamas konfesinis LDK protestantų identitetas ir jo terminologiniai ypatumai XVI-XVIIa. rašytinėje vartosenoje. Aptariant ankstyvosios Reformacijos laikotarpį (XVIa. 5-7dešimt.) kvestionuojamas istoriografijoje jau įsigalėjęs bandymas LDK protestantus įvardyti kaip „liuteronus“ ar „kalvinistus“, siūlant istorinį ir LDK protestantams identiškesnį evangelikų terminą. Eponiminiai vardai buvo sukurti Romos bažnyčios atstovų visiems Naujųjų laikų Bažnyčios kritikams ar reformų šalininkams pavadinti. Todėl katalikiškieji šaltiniai negali būti patikima nuoroda į doktrininę protestantų specifiką bei konfesinį identitetą. Patys LDK evangelikai iki 1566m. įvairiuose dokumentuose save apibrėžė tik kaip „krikščionis“. „Evangelikai“ buvo kitas istorinis vardas, kuriuo jie ėmė save įsivardinti nuo XVI a. 8 dešimt. Po LDK Evangelikų bažnyčios schizmos ir Mikalojaus Radvilo Juodojo mirties LDK protestantai pasuko šveicariškosios doktrinos keliu ir vis labiau save ėmė tapatinti su Helvetų konfesija. Masinėje vartosenoje tebebuvo vartojami krikščionių arba evangeliškosios tikybos (Bažnyčios etc.) įvardijimai, ypač išplitę ir XVIa. pabaigos-XVIIa. pradžios protestantų testamentuose. LDK liuteronai sau taip pat netaikė liuteronų vardo, o dokumentuose denominacijai įvardyti XVIIa. pradžioje išplito “saksų tikybos” ir “Augsburgo tikybos” sąvokos. Kalvinų ir kalvinistų terminai pamažu tarp LDK evangelikų ėmė įsitvirtinti tik XVI a. 4-5 dešimt., tai iš dalies buvo susiję ir su XVIIa. pastebimu posūkiu į Calvino teologiją. Panašiu metu ėmė plisti ir „reformuotos“ Bažnyčios terminas, tačiau dvigubas darinys „evangelikų-reformatų“ Bažnyčios vartosenoje ėmė tvirtintis tik XVIIIa. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Religiniai raštai; Konfesijų pavadinimai; Religious literature of the 16-17 th century of the Grand Duchy of Lithuania; Names of confessions.

ENThe article discusses the confessional identity of the protestants of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and its definition in the official documents and popular religious literature of the 16-17th century. The article questions the permanent aim of historians to necessarily relate the processes of early evangelism in GDL to a specific doctrine of Lutheranism, Cvinglism, Calvinism. The article mentions that from the beginning of the Reformation all names used for evangelicals were derived from the official environment of the Roman church and were of the eponymic (related to the name) origin, and were quite offensive. The term Lutheran was a most favoured definition of all Reformation period heresies in early Roman Catholic use, therefore a historian cannot rely on the assumption that such a name defines the confessional identity of those times. The article discusses the definition of the confessional identity of Lithuanian Protestants. It is noticed that in the early documents of GDL during the Reformation period (1543-1566) the GDL Protestants avoided any links between their organisations and the confessions of Augsburg or Switzerland, and referred to themselves and their churches as the Christian denominations by juxtaposing them to the confession of the Roman Catholics. From the 1580s the term Evangelical came to be used together with Christian in the popular works of Protestants, whereas at the end of the century the official GDL documents associate their church with the Reformed Church.