Udział Communitatis Mercatoriae w samorządzie wileńskim

LTVilniaus pirkliai, XVII a. 3-iajame dešimtmetyje susiorganizavę į savo profesinių reikalų sąjungą Communitas mercatoria Vilnensis, jau po keliolikos metų įgijo miesto savivaldoje išskirtinę poziciją. XVII a. II pusėje šį lotynišką pirklių bendrijos pavadinimą išstūmė lenkiškas – izba kupiecka (pirklių rūmai), tačiau straipsnyje ji ir toliau vadinama bendruomene lotynų kalba – communitatis. Straipsnio tikslas - išnagrinėti tarpusavio sąveiką Vilniaus savivaldybėje tarp 3 miesto savivaldą lėmusių visuomeninių veiksnių: pirklių bendrijos, magistrato ir savarankiškų amatininkų. Nagrinėjamas laikotarpis, apimantis kiek daugiau nei pusantro šimto metų, nuo XVII a. antrojo ketvirčio iki XVIII a. pabaigos. Galinė chronologinė data pasirinkta neatsitiktinai, nes 1794 m. Vilnių okupavus Rusijos kariuomenei prasidėjo naujas etapas ir Vilniaus miesto bei jo savivaldos istorijoje. Atskleidžiama, kad iš pradžių magistratas pozityviai vertino miesto pirklių organizaciją, tačiau jai ėmus stiprėti ir įgijant didesnę įtaką, prasidėjo trintis. Magistratas buvo priverstas atsisakyti dalies prerogatyvų pirklių naudai egzistuojant amatininkų nepasitenkinimui. Šie niekada neprilygo pirmosioms dviem grupėms, o nuo XVIII a. pradžios buvo beveik atstumti nuo miesto savivaldos reikalų sprendimo. Magistratas ir communitatis užsitikrino savo įtakingas pozicijas dėl finansinio pajėgumo, o amatininkai, nors vyravo skaičiumi, tačiau ekonomine prasme nebuvo stiprūs. Likusi miestiečių dalis, skurdi ir neorganizuota, apskritai nedalyvavo miesto savivaldybės kovose dėl įtakos.Reikšminiai žodžiai: Amatininkai; Konkurencija; Magistratas; Pirkliai; Privilegija; Savivalda; Seimas; Tvanas; Vilnius; 17 amžius; 18 amžius; Competition; Craftsmen; Deluge; Magistrate; Merchants; Municipality; Privilege; Seimas; Tradespeople; Vilnius; XVII-XVIII.

ENVilnius merchants, who have created a trade union Communitas mercatoria Vilnensis in 1620s, have already gained an exclusive position in city's autonomy after several years. In the second half of the 17th century, this Latin name of the merchant community was replaced by the Polish name izba kupiecka (the merchants' palace), but in the article it is still referred to as community using the Latin word communitatis. The aim of the article is to investigate the interaction of the three factors influencing the autonomy of the city: the merchant community, magistrates and independent craftsmen. The period in question covers a period of more than 150 years, from the second quarter of the 17th century to the end of the eighteenth century. The end chronological date was not chosen accidentally: a new stage began in the history of Vilnius City and its autonomy after Russian Army occupied it in 1794. It is revealed that initially the magistrate positively assessed the organization of urban merchants', but the friction began when it was becoming stronger and gaining more influence. The magistrate was forced to abandon some of the prerogatives of merchants as craftsmen were dissatisfied. They never compared to the first two groups and were almost alienated from the decisions regarding city's autonomy affairs since the beginning of the 18th century. The magistrate and the communitatis have secured their influential positions because of their financial capacity, while craftsmen, although dominant in number, were not strong in economic terms. The remaining part of the townspeople, poor and unorganized, did not participate at all in the city municipality's fight for influence.