Literatur und werdende Nation in Lettland und Litauen. Die Versepen "Lāčplēsis (1888) und "Witolorauda" (1846)
LTDarbe analizuojamas nacionalinės lietuvių ir latvių sąmonės proceso formavimasis 19 amžiuje ir literatūros įtaka šiam procesui. Pateikiamas ilgas ekskursas į abiejų tautų politinę istoriją, akcentuojant, kad 19 amžiuje jau kilo poreikis lietuviams ir latviams politiškai save suprasti kaip tautas, atskiriant save nuo kitų. Plačiai aprašomi Latvijos ir Lietuvos besiformuojantys inteligentijos sluoksniai kaip nacionalinės sąmonės formavimosi garantas. Nagrinėjamas kalbos klausimas kaip būtinas savirefleksijos dėmuo. Svarstomi etnogenezės veiksniai, vienijimosi keliamos kultūrinės problemos. Nagrinėjami kultūros ir tautos santykio klausimai. Autoriaus manymu, literatūra ir savo techniniais aspektais gali prisidėti prie nacionalinės sąmonės formavimosi procesų kaip įvykis, kaip socialinis žaidimas ir bendras išgyvenimas. A. Pumpuro sukurtą latvių epinę poemą „Lačplėsis“, vaizduojančią galiūną Lačplėsį, autorius laiko ryškiu įvykiu, turėjusiu ir tebeturinčiu tautą vienijančią galią žmonėms identifikuojantis su teigiamais epo herojais ir momentais. Pažymima, kad I. Kraševskio „Vitolio rauda“ negalėjo turėti tokio poveikio lietuviams kaip latvių epas jau vien dėl to, kad buvo parašyta lenkų kalba. Pažymima, kad tam tikrai politiškai angažuotai grupei šis kūrinys galėjo nebūti priimtinas ir turiniu, be to, buvo parašytas monotoniškai, be polėkio, kurį turėjo latvių epas. Svarbiausiu dalyku autorius laiko tai, kad „Vitolio raudoje“ lietuviai nepasirodo kaip kolektyvas, kalbama ne apie „savo tautą“, o apie „savo didikus“, taigi reziumuojama, kad šis veikalas neatliko tautą vienijančios funkcijos.Reikšminiai žodžiai: 19 amžius; Latvija (Latvia); Latvių literatūra; Literatūra; Literatūra; Nacijos formavimasis; Privatumas; Tauta; Tautinis identitetas; Tautos formavimasis; 19 age; Formation of the nation; Latvia; Latvian literature; Literature; Lithuania; Lithuanian literature; Nation; National identity; Privacy; The formation of the nation.
- Dionizas Poškas alias Dionizy Paszkiewiczs (1764-1830) Übersetzung "Mużikas Żiemaytcziu yr Lietuwos" und seine polnischen Vorlagen / Stephan Kessler. Perspectives of Baltic philology. 2 / edited by Jowita Niewulis-Grablunas, Justyna Prusinowska, Ewa Stryczyńska-Hodyl. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2011. P. 85-99.
- Polnische und litauische Idyllen der Spätaufklärung. Zum Problem der fehlenden regionalen Spezifik in zeitgenössischen Gattungspoetiken / Stephan Kessler. Historische Litauen als Perspektive für die Slavistik: verflochtene Narrative und Identitäten / herausgegeben von Monika Bednarczuk und Marion Rutz. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2022. P. 109-139.
