Kształtowanie się świadomości obywatelskiej wśród chłopstwa litewskiego i łotewskiego w końcu XVIII i w pierwszej połowie XIX wieku

LTStraipsnyje nagrinėjamas lietuvių ir latvių valstiečių pilietinio sąmoningumo formavimasis XVIII a. pabaigoje – XIX a. I pusėje, siejant jį su baudžiavinės savimonės įveikimu, paliečiant ir kai kurias XIX a. 6–7-ojo dešimtmečių peripetijas, susijusias su latvių valstiečių migracija Rusijos imperijos ribose, lietuvių valstiečių padėties bei nuotaikų pasikeitimais dėl 1861 m. baudžiavos panaikinimo reformos carinės Rusijos imperijoje, o taip pat 1863–1864 m. sukilimo. Straipsnį be įvadinės dalies ir gale pateikiamų apibendrinimų sudaro 6 skyriai, iš kurių 3 skirti lietuvių valstiečių, 3 – latvių valstiečių problematikai. Atskleidžiami lietuvių ir latvių valstiečių mentaliteto skirtumai, kuriuos nemaža dalimi lėmė skirtingos etnokultūrinės sąlygos, valstybingumo tradicijos suvokimas. Lietuvių valstiečius su sava šlėkta (bajorais) siejo kultūrinio tapatumo saitai, o latvių valstiečiai iš esmės skyrėsi nuo vokiečių dvarininkų ne tik socialiniu požiūriu, bet ir etnine kultūrine prasme, kas pasireiškė ir didesne latvių valstietijos neapykanta vokiečiams kaip valdančiajam sluoksniui. Latviai, neturėję savo valstybingumo tradicijos, buvo labiau linkę į rusofiliją, tikėjosi Rusijos valdžios paramos, o tarp lietuvių ryškiau pasireiškė rusofobija. Tiek latvių, tiek lietuvių valstiečiams buvo būdinga stipri regioninė tapatybė.Reikšminiai žodžiai: Baudžiava; Baudžiavinė savimonė; Carinė Rusija; Latvija (Latvia); Latvija (Latvia); Latvių valstiečiai; Lietuvių valstiečiai; Pilietinė savimonė; Sukilimai; Valstiečiai; Civic consciousness; Consciousness civil; Latvia; Latvian history; Latvian peasants; Lithuania; Lithuanian peasants; Peasants; Rebellions; Russian Empire; Serf consciousness; Serfdom.

ENThe article analyses the formation of civic consciousness of Lithuanian and Latvian peasants in the end of the 18th century–the first half of the 19th century, linking it with the overcoming of the consciousness of serfs by mentioning some of the difficult circumstances of the 1850s-1860s related to the migration of Latvian peasants within the borders of the Russian Empire and changes in the situation and mood of Lithuanian peasants because of the Emancipation reform of 1861 that effectively abolished serfdom throughout the Russian Empire and the January Uprising (1863-1864). Besides the introductory part and the summaries, the article consists of 6 sections, 3 of which discuss the problem of Lithuanian peasants, and 3 discuss that of Latvian peasants. The differences of mentality of Lithuanian and Latvian peasants are revealed, which to a large extent was determined by different ethno-cultural conditions, perception of the tradition of statehood. The ties of cultural identity connected Lithuanian peasants with their nobles, and the Latvian peasants differed substantially from the German landlords not only from a social point of view but also in an ethnic-cultural sense, which also manifested itself in the greater hatred of the Latvian peasantry for the Germans as the ruling circle. Latvians, who had no tradition of statehood, were more prone to Russophilia and hoped for the support from the Russian authorities, and Russophobia was more pronounced among Lithuanians. Both the Latvian and Lithuanian peasants were characterized by a strong regional identity.