LTStraipsnyje siekiama atskleisti nacionalizmo apraiškas tarpukario Lietuvoje, vertinant istorinių paminklų ir muziejų poveikio visuomenei faktorių bei analizuojant karo atminties politikos reiškinius. Istoriniai paminklai, kitos įamžinimo formos tapo efektyvia istorinės atminties ir nacionalizmo formavimo priemone. Kauno karo muziejus tarpukariu buvo svarbiausia nepriklausomybės karų atminties formavimo ir saugojimo vieta bei nacionalizmą pabrėžiančia ir tęstinumą su praeitimi išlaikančia terpe. Nacionalizmo požymius liudijančių istorinių paminklų ir atminties institucijų Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu buvo nedaug, lyginant su nacistine Vokietija, Sovietų Sąjunga ar fašistine Italija. 1940 metais praradus nepriklausomybę sovietinis režimas istorinius paminklus ir atminties institucijas naudojo propagandos tikslams. Nepriklausomybę liudijantys istoriniai paminklai ir kiti istorinės atminties simboliai buvo sunaikinti. Tarpukariu istorinių paminklų statymą organizavo ir finansavo valstybė, o 1990 metais atkūrus nepriklausomybę jų atstatymas vyko piliečių iniciatyva. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus tapo tik istoriniu artefaktu ir jau naujos istorinės atminties objektu. Šiandienos Lietuvoje tęsiama istorinių paminklų statymo tradicija, tačiau tai tėra tiesiog akistata su prievartos kupina ir sudėtinga XX a. praeitimi. Nustatant istorinių paminklų vertes ir reikšmes istorikų užduotis yra užtikrinti, jog istoriniai paminklai neįšaldytų praeities, o priešingai – skatintų vaisingas diskusijas.Reikšminiai žodžiai: Atminimo įamžinimas; Karo atminties politika; Karo atmintis; Karo muziejus Kaune; Laisvės paminklas Kaune; Lietuvių nacionalizmas; Muziejus; Nepriklausomybės karai; Nežinomojo kareivio kapas; Paminklai; Tarpukario Lietuva; Freedom Statue in Kaunas; Inter-war Lithuania; Interwar Lithuania; Lithuanian nationalism; Memorialization; Monuments; Museum; Museums; Politics of War Memory; The Tomb of the Unknown Soldier; The War Museum in Kaunas; War memory; Wars of Independence.
ENThe article intends to uncover the manifestations of nationalism in the inter-war Lithuania, by evaluating the factor of historical monuments and museums' influence on the society and analysing the phenomenon of war memory policy. Historical monuments and other forms of immortalization became an effective means of shaping the historical memory and nationalism. Kaunas War Museum during the inter-war period was the most important place for shaping and preserving the memory of independence wars and the most important medium for highlighting nationalism and preserving continuity with the past. If compared to Nazi Germany, Soviet Union or Fascist Italy, during the period of First Lithuanian Republic, there were few historical monuments and memory institutions attesting to the signs of nationalism. When Lithuania lost its independence in 1940, the Soviet regime used the historical monuments and memory institutions for propaganda. The historical monuments and other historical memory symbols attesting to the independence were destroyed. During the inter-war period, the state organized and financed the construction of historical monuments and after restoring the independence of Lithuania in 1990, these monuments were rebuilt on the initiative of citizens. Kaunas Vytautas Magnus War Museum became only an historical artefact and an object of a novel historical memory. Modern Lithuania continues the tradition of building historical monuments; however, this is only confrontation with the past of 20th century filled with compulsions and complexities. The task of historians when determining the values and significance of historical monuments is to ensure that historical monuments would not freeze the past, but incite fruitful discussions.