Boružė, ropojanti plentu : prigimtinės kultūros kasinėjimai Marcelijaus Martinaičio kūryboje

LTMonografijos apie Marcelijų Martinaitį paantraštė „Prigimtinės kultūros kasinėjimai“ susieta su gyvenimo, žemės, patirties ir atminties perkasais, su kūrybos archeologija, ieškant pradmenų, atramų. Siekiama lankstaus Martinaičio asmeninės visumos tyrimo daugiausia dėmesio skiriant poezijai, atsižvelgiant į publicistiką bei eseistiką. Monografijos dėstymas polifoniškas, autoriaus kūryba regima bendrame intelektualiniame, egzistenciniame, istoriniame lauke. Pirmojoje monografijos dalyje glaustai pristatomi rašytojo biografijos faktai, kuriuos pratęsia iš refleksijų, prisiminimų potėpių, paties rašytojo išsitarimų piešiamas asmenybės portretas, brėžiant gyvenimo ir kūrybos paralelę, sekant pasaulėžiūros formavimosi kelią, atveriant kūrybinei savimonei lemtingus gyvenimo tarpsnius, kūryboje išreikštą giluminį ryšį su savojo krašto tautosaka, papročiais. Antroji knygos dalis skirta Martinaičių kūrinių analizei – aptariami esmingiausi rašytojo kūrybinės vaizdinijos teminiai masyvai (namų kultūra, rituališkumas, metų laikai, atmintis ir kt.). Nuolat grįžtama prie pavadinime užšifruotos daugiabriaunės kasinėjimo metaforos, susijusios tiek su esmingų prigimtinių dalykų ieškojimais, tiek su paprotiniais žemdirbiškos kultūros klodais. Martinaičio eilėraščiai yra susiję su pirminėmis patirtimis, prigimties vieta, eilėraščiai tarsi išvaikščioti. Archetipinės patirties būsenos atsiliepia sąmonėje. Eilėraštis būsenos būdu liečiasi su tautosaka, dainavimu, pasakojimu, pasakymu. Dėmesį sutelkiant į prigimtinės kultūros kodus ir klodus, juos atkasant ir perkasant, juda visas kūrybos masyvas.Reikšminiai žodžiai: Martinaitis; Liaudies kultūra; Poezija; Martinaitis; Folk culture; Poetry.