Ilgalaikių kreditų naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo metodikos tobulinimas
LTStraipsnyje grindžiama kreditų naudojimo ekonominio efektyvumo esmė, analizuojama kredito kainos sudėtinės dalys ir jos skaičiavimo metodika. Tyrimų tikslui pasiekti straipsnio autorės išsamiai pateikia veiksnius, lemiančius palūkanų normą kaip svarbiausią kredito kainos elementą, ir įmonės vadovų galimybes kontroliuoti šiuos veiksnius, mažinant arba didinant kredito kainą. Svarbiausi makroekonominiai veiksniai yra skolinamojo kapitalo paklausa ir pasiūla, infliacija, vidutinė pelno norma bei centrinio banko vykdoma politika. Šių veiksnių kredito gavėjai kontroliuoti negali, tačiau dalį kredito sutarties sąlygų veiksnių, tokių kaip palūkanų rūšys, kredito suma, terminas, rizika, grąžinimo būdas, jis gali ir taip padidinti arba sumažinti kredito kainą. Straipsnyje identifikuojamos esamos ilgalaikių kreditų naudojimo ekonominio efektyvumo vertinimo metodikos problemos ir pateikiami siūlymai jos tobulinimui bei grindžiama kokybiškai nauja kreditų ekonominio efektyvumo vertinimo metodika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Efektyvumas; Kaina; Kreditas; Kredito efektyvumas; Makroekonominiai veiksniai; Paskolos; Sutarties sąlygos; Cost; Credit; Credit efficiency; Efficiency; Loans; Macroeconomic factors; Macroeconomical factors.
ENEconomic efficiency of credit usage is understandable as outcome, which is expressed in change of return on asset or own capital. Economic efficiency of credit usage depends on cost of credit. Interest is a largest share of cost of credit. Interest rate is influenced by macro-economic factors and factors of terms of a credit treaty. Managers cannot control the first of them, but they can control the most of second group factors - credit amount, terms, means of repayment, risk. The managers must take into account these factors, then they decide to use credit for investment financing, because it have influence on total interest amount. Theorists of finance equate cost of debt capital with interest rate. They do not recognize expenses of credit service while evaluating cost of debt capital. Cost of credit consists not only of interest, but of expenses of credit service too. It is the amount of cash, which is necessary to pay for debt financial sources taking into account profit tax relief. In the formula of financial gearing effect is used to average interest rate, which is calculated as interest to total credit amount ratio. Authors of the paper suggest to use cost of credit, because expenses of credit service are subtracted before profit taxation. From the investment financing point of view cash instead of average interest rate more significant indicator than profit. So economic efficiency of long-term credit usage can be expressed as change of additional return on total capital. Additional return on total capital is calculated as ratio of net present value (NPV) to total capital. [From the publication]
