The Tendencies of macroeconomic processes in Lithuania after joined it the European Union

LTStraipsnyje nagrinėjama Lietuvos makroekonominė situacija po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, t.y. po 2004 metų bei ją įtakoję veiksniai. Nagrinėjamas laikotarpis apima iki krizinį ir ekonominės krizės laikotarpius. Iki krizinis laikotarpis, t.y. 2004-2007 m. buvo Lietuvos, o taip pat ir kitų Baltijos šalių spartaus ekonominio augimo metai. Mažėjantis nedarbas, augančios pajamos, tvirta valiuta, Europos Sąjungos finansinė parama buvo svarbiausi šio augimo, kuris pasak kai kurių autorių, buvo beprecedentis pokario Europoje, veiksniai. Tačiau Lietuvą pasiekus globalinės ekonomikos ir finansų krizės bangai, šis Lietuvos ekonominis augimas, kurį atspindėjo makroekonominių rodiklių dinamika, buvo nutrauktas. Straipsnyje aprašomos konkrečios priežastys, sukėlusios ekonominę krizę Lietuvoje. Nuo pat 2004 m. iki prasidedant krizei Lietuvos ekonomika augo dėka vidaus paklausos augimo, kuris buvo palaikomas, kaip parodė netolima ateitis, nepagrįstais ateities lūkesčiais ir galimybe skolintis užsienio finansų rinkose. Tačiau dėl globalinės krizės išaugusios palūkanos nutraukė užsienio kreditų srautus ir pakirto šalies ekonomikos augimo pagrindą. Antra vertus globalinė krizė lėmė daugelio pasaulio valstybių ekonomikos augimo sulėtėjimą ir vartojimo mažėjimą. Užsienio valstybių – Lietuvos užsienio prekybos partnerių vartojimo mažėjimas susiaurino Lietuvos eksporto galimybes ir tai buvo vienas iš svarbiausių veiksnių, nulėmusių šalies ekonomikos nuosmukį. Reikėtų pažymėti, jog Lietuvos vidaus rinka per maža, kad galėtų palaikyti ekonomikos augimą, kompensuodama eksporto sumažėjimą. Aptariama Lietuvos ekonominė vyriausybės politika iki krizės ir antikrizinės priemonės pasaulinės krizės kontekste.Straipsnyje analizuojamos makroekonominių procesų Lietuvoje pagrindinių rodiklių (BVP, nedarbo bei emigracijos lygio, nacionalinio biudžeto bei užsienio prekybos balansai) kitimo tendencijos prieš krizę ir krizės poveikyje. Straipsnyje atlikta analizė parodė, kad tokia maža, atviros ekonomikos šalis kaip Lietuva neturėjo galimybės išvengti pasaulinės krizės poveikio šalies ekonomikai, kadangi ekonomikos krizę Lietuvoje sukėlė tiek vidaus, tiek ir išorės priežastys. Aptariama Lietuvos ekonominė vyriausybės politika iki krizės ir antikrizinės vyriausybės priemonės pasaulinės krizės kontekste. Straipsnyje pateikiama Baltijos šalių makroekonominių procesų palyginamoji analizė. Baltijos šalių makroekonominių procesų rodiklių palyginamoji analizė parodė, jog makroekonominių procesų tendencijos yra panašios, be esminių skirtumų, visose Baltijos šalyse. Nors Estija vis tik turi tam tikrų pranašumų, lyginant su Lietuva ir Latvija, ypač viešųjų finansų srityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Emigracija; Makroekonominiai procesai; Makroekonominiai rodikliai; Nedarbas; Pasaulinė ekonomikos ir finansų krizė; Užsienio prekybos balansas; Valstybės ekonominė politika; Baltic countries; Emigration; Foreign trade balance; Global economic and financial crisis; Macroeconomic indicators; Macroeconomic processes; State economic policy; Unemployment.

ENArticle deals with the macroeconomic situation and state economic policy in Lithuania after joined the European Union, i.e. after 2004 year, which includes economic crises period. The pre-crisis period, i.e. 2004-2007 years, were the years of the fast economic growth in Lithuanian and other Baltic countries economies, which were unprecedented in post-war Europe. The growth Lithuanian economy was interrupted by global economics and finance crises, which appeared in Lithuania in 2008 year. The macroeconomic situation of Lithuania, the main factors influenced to economy situation of country and means of government economy policy before and in the period of crisis using statistic date are discussed. The comparative analysis of macroeconomic processes in the Baltic countries showed that economic processes were similar without essential differences in all Baltic countries with exception the spheres of public finances where Estonia had obvious advantage in comparison with Lithuania and Latvia. [From the publication]

• Globalizacija ir instituciniai viešosios politikos klausimai Lietuvoje / Stasys Kropas. Lietuvos ekonomika Europoje ir globalioje erdvėje. Vilnius: Ekonominių tyrimų centras, 2007. P. 31-59.
• Lietuvos ekonominė politika globalinės krizės kontekste / Gediminas Davulis. Vadyba. 2012, Nr. 2 (21), p. 83-93.