Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos viešajame ir verslo sektoriuose ypatumai ir problemos

LTVerslo subjektų veikimo pagrindą sudaro jų turimas bei valdomas turtas, kurį svarbu tinkamai bei teisingai apskaityti, panaudojant ekonominei naudai gauti. Viešasis sektorius ypatingas tuo, jog jame veikiantys subjektai visuomenei teikia viešąsias gėrybes, dėl kurių nėra konkuruojama ir kurios turi būti prieinamos kiekvienam individui, taigi jų veikimo pagrindinis tikslas nėra ekonominės naudos siekis, tačiau šio sektoriaus turtas taip pat turi būti tinkamai ir teisingai apskaitytas. Be to, viešojo sektoriaus subjektai valdo, naudoja bei disponuoja ir tokiu turtu, kuris būdingas ar išimtinai gali būti valdomas tik šių subjektų – įvairūs infrastruktūros objektai, kilnojamos ir nekilnojamos kultūros vertybės, Valstybės vardas, heraldikos objektai, teisė į oro erdvę, jos kontinentinį šelfą, dalis žemės gelmių išteklių ir kitas neįvertintas turtas. Paminėtas išskirtinumas bei poreikis nustatyti bei įdiegti vienodą apskaitos sistemą sudarysiančią galimybes paskesniam duomenų konsolidavimui daro šių subjektų turto apskaitą išskirtine. Nors Lietuvos viešajame sektoriuje jau ne pirmi metai vykdoma buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reforma, tačiau ši tema bei kylančios problemos nagrinėjamos nepakankamai. Straipsnyje analizuojami verslo subjektų ir viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio turto apskaitos skirtumai bei esminės problemos, taip pat siūlomos galimos viešojo sektoriaus ilgalaikio turto apskaitos reformos kryptys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Turto vertės nustatymas; Verslo ir viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio turto apskaitos reglamentavimas; Verslo subjektų ir viešojo ilgalaikio turto apskaita; Viešojo sektoriaus apskaitos reforma; Accounting of business entities and public fixed assets; Public sector accounting reform; Regulation of accounting of fixed assets of business and public sector entities; Valuation of assets.

ENThe basis of operations of business entities is the assets owned and managed by the entity that need to be appropriately and accurately accounted and used for the purpose of generation of economic benefit. The peculiarity of the public sector stems from the fact that the entities operating therein provide public goods in respect of which there is no competition and that are to be accessible to each individual; therefore the principal purpose of the operation of such entities is not the generation of profit, nevertheless, the assets of the sector must be properly and accurately accounted. Public sector entities manage, use and dispose of the assets that are inherent to the sector and are managed exclusively by the entities concerned including infrastructure objects of different nature, cultural values, the name of the State, heraldry objects, rights to the country's air space and its continental shelf, part of natural land resources and other non-evaluated assets. This exceptional nature of the sector and the need to develop and implement a unanimous accounting system. The present article identifies a number differences in the accounting of non-current tangible assets of public sector and private sector entities, and, on the basis of analogy, proposes possible guidelines for the reform in the accounting of non-current tangible assets in the public sector. [From the publication]

• Labai mažų įmonių turto apskaita ir analizė / Jonas Mackevičius, Rasa Subačienė, Daiva Tamulevičienė. Šalies turtas ekonominėje politikoje - turto ekonomikos ir vadybos aspektai, 2016 : konferencijos, vykusios Vilniuje 2016 m. gegužės 6 d., mokslo darbai / sudarytojai ir atsakingieji redaktoriai Birutė Galinienė, Albinas Marčinskas, Steponas Deveikis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 119-132.
• Methodology of complex analysis of tangible fixed assets / Daiva Tamulevičienė, Jonas Mackevičius. Entrepreneurship and sustainability issues. 2019, Vol. 7 (2), p. 1341-1352.