Mokytojų žinios apie sveikatą ir sveiką gyvenseną kaip mokinių sveikos gyvensenos ugdymo prielaida

LTLietuvoje mokinių sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimas apibrėžiamas pagrindiniuose švietimą bendrojo ugdymo mokykloje reglamentuojančiuose dokumentuose. Siekiama, kad kiekvienoje mokykloje būtų realizuojamos sveikatą stiprinančios programos, padedančios vaikui įgyti kompetencijų, laiduosiančių jų sveiką gyvenseną. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad sveikatos ugdymui skiriama per mažai dėmesio. Pastaraisiais metais stokojama mokslinių tyrimų, atskleidžiančių mokytojų žinių, kaip vienos iš mokinių sveikos gyvensenos ugdymo prielaidos, svarbą. Šio straipsnio tikslas – atskleisti mokytojų žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną reikšmę kaip mokinių sveikos gyvensenos prielaidą. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti mokinių sveikos gyvensenos ugdymo(si) teorines prielaidas ir atskleisti mokytojų vaidmenį mokinių sveikos gyvensenos ugdyme; ištirti, kaip mokytojai vertina savo žinias apie sveikatą ir sveiką gyvenseną. Keliami šie probleminiai klausimai: kokios yra mokinių sveikos gyvensenos ugdymo ir ugdymo(si) teorinės prielaidos, koks mokytojų vaidmuo mokinių sveikos gyvensenos ugdyme(si); kaip mokytojai vertina savo žinias kaip ugdytinių sveikos gyvensenos prielaidą. Siekiant atsakyti į probleminius klausimus, atlikta mokslinių šaltinių analizė ir empirinis tyrimas – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų anoniminė anketinė apklausa: mokytojai turėjo apibūdinti savo pasirengimą ugdyti mokinių sveiką gyvenseną, įsivertinti turimas žinias tam tikromis sveikatos temomis, kurias Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja įtraukti į sveikatos ugdymo turinį. Tyrime dalyvavo 395 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.Nustatyta, kad: ypač svarbu, jog mokykla taptų mokinių sveikos gyvensenos ugdymosi iniciatoriumi, padėtų jiems įgyti sveikos gyvensenos žinių ir įgūdžių, atsparumą neigiamiems išorės aplinkos poveikiams, suformuotų tvirtą neigiamą požiūrį į žalingus, sveikatai kenksmingus įpročius, ugdytų nepakantumą blogiui. Mokslininkai pažymi, kad mokytojo sveikatos ugdymo kompetencija yra svarbus veiksnys, turintis įtakos ugdytinių sveikos gyvensenos ugdymui(si). Mokytojo vaidmuo mokinių sveikos gyvensenos ugdymo procese pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; mokinių sveikos gyvensenos ugdymo(si) procese mokytojai atlieka svarbų vaidmenį, kuris pasireiškia mokytojams kuriant visapusio mokinių fizinio, psichinio, dvasinio ir socialinio ugdymo sąlygas, formuojant sveikos gyvensenos supratimą, ugdant sveiko gyvenimo būdo įgūdžius ir įpročius bei vertybinį mokinių požiūrį į savo ir aplinkinių sveikatą; atlikus mokytojų žinių apie sveikatą ir sveiką gyvenseną įsivertinimo analizę. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrojo ugdymo mokykla; Mokiniai; Mokytojas; Pedagogas; Sveika gyvensena; Sveika gyvensenos ugdymas; Žinios apie sveikatą; Comprehensive education school; Healthy life; Healthy lifestyle; Knowledge about health; Learners; Schoolteacher; Teacher.

ENImplementation of the development of the healthy lifestyle of Lithuanian pupils is defined in the main documents regulating education in comprehensive schools. It is pursued that every school should implement health-promoting programmes, which would help the learner acquire competences ensuring their healthy lifestyle. However, the findings of a number of investigations show that health education receives insufficient attention. The past years have seen a shortage of scientific research, contributory to revealing teachers’ knowledge as one of the preconditions of the development of pupils’ healthy lifestyle. The aim of the research is to identify teachers’ self-assessment of their knowledge about health and a healthy lifestyle. The objectives of the research are as follow: to define the theoretical preconditions of the (self-)development of the pupils’ healthy lifestyle and to reveal the teachers’ role in the development of pupils’ healthy lifestyle; to explore the teachers’ assessment of their knowledge about health and healthy lifestyle. The following research questions are raised: what are the theoretical preconditions of the development and self-development of pupils’ healthy lifestyle? what is the role of teachers in the development of pupils’ healthy lifestyle? how do teachers assess their knowledge as a precondition of pupils’ healthy lifestyle? The object of the research is teachers’ selfassessment of their knowledge about health and healthy lifestyle.Having summarized the research results, the following conclusions are drawn: it is very important that the school should become an initiator of the self-development of pupils’ healthy lifestyle, help them acquire knowledge and skills of emotion management, a positive attitude towards oneself, their own activities and that of others, other people and events, and a healthy lifestyle; as well as develop resistance towards the negative factors of the environment, a strong negative attitude towards harmful and unhealthy habits, and intolerance to iniquity. The researchers note that teachers’ competence of health education is a significant factor influencing the (self-) development of pupils’ healthy lifestyle. [...]. [From the publication]