LTStraipsnyje apibendrinamos tyrėjų grupės, atlikusios giluminius interviu pagal mokslo projektą „Šeimos modelių ir socialinių tinklų trajektorijos: tarpgeneracinė perspektyva“ (kodas Nr. P1-3.1-ŠMM-07-K-01-106), kokybinio tyrimo lauko darbų patirtys. Kad kokybiniai duomenys būtų patikimi, tyrėjai turi būti tinkamai pasirengę atlikti kokybinius interviu. Tyrimo projekto metu atlikti kokybiniai interviu leido pasiekti dvejopų tikslų. Pirma, buvo surinkti gausūs kokybinio tyrimo duomenys. Antra, tyrėjai per savo patirtį lauko tyrimo metu surinko duomenis apie tuos praktinius kokybinio tyrimo aspektus, kurie nėra plačiai aprašomi kokybinių tyrimų metodikai skirtose studijose. Straipsnio tikslas – atskleisti lauko darbų atlikimo kokybiniuose tyrimuose praktinius aspektus, parengiant rekomendacijas, galinčias padėti kitiems tyrėjams labiau įsijausti ir suprasti lauko darbų specifiką kokybinio tyrimo procese, apgalvoti potencialius tyrimo veiklos momentus ir tinkamiau jiems pasiruošti. Tyrimo objektas – kokybinio interviu lauko darbų procesas. Tyrimo uždaviniai: atskleisti kontaktų užmezgimo su tyrimo dalyviais proceso ypatumus; aprašyti fizinės ir socialinės aplinkos, kurioje vyksta interviu, specifinius aspektus; atskleisti esminius iššūkius, kylančius tyrėjui interviu ėmimo proceso metu. Taikomas metodas – tyrėjų dienoraščiuose užfiksuotų įrašų (pastabų ir refleksijų) sisteminimas, aprašymas bei analizė.Straipsnyje aprašomi kontaktų su tyrimo dalyviais užmezgimo proceso ypatumai, ypatingą dėmesį skiriant potencialių tyrimo dalyvių nedalyvavimo arba atsisakymo dalyvauti tyrime veiksnių analizei; pateikiami pavyzdžiai, iliustruojantys problemišką santykį tarp „idealių“ metodologinių reikalavimų fizinei ir socialinei interviu atlikimo aplinkai ir „realių“, egzistencinių situacijų; nagrinėjamos menkai metodologiniuose darbuose aprašytos jautrios, dramatiškos situacijos, kylančios interviu metu ir keliančios papildomų etinių, taktinių iššūkių tyrėjui; taip pat pateikiami pavyzdžiai, rodantys, regis, nepriklausomų ir tiesiogiai nesusijusių su tyrimo atlikimu elementų reikšmę ir poveikį tyrimo dalyviams. Straipsnio pabaigoje formuluojamos praktinės rekomendacijos planuojantiems atlikti kokybinį tyrimą: svarbu būti pasirengusiems priimti bet kokios kilmės iššūkius bet kuriame tyrimo etape; rekomenduotina paruošti apytiksliai dvigubai ilgesnį potencialių informantų sąrašą nei reikia; derinant interviu laiką ir vietą, siekti kuo konkretesnio susitarimo; paruošti kelis „nemokslinius“ argumentus, kodėl informantams verta dalyvauti tyrime; neatmesti tikimybės, kad, regis, paprastas klausimas gali tapti jautriu, sukeliančiu informantams stiprias emocijas, ir būti pasiruošusiems suvaldyti tokį interviu momentą; būti lankstiems priimant sprendimus sparčiai besikeičiančioje situacijoje, kai aiškėja, kad tyrimas negali vykti suplanuota eiga, bei pasirūpinti pačių tyrėjų konfidencialumu bei privatumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Giluminius interviu; Kokybiniai tyrimų metodai; Kokybiniai tyrimų metodai, kokybinis interviu, tyrimų lauko darbai; Kokybinis interviu; Lauko darbai; Field-work; In-depth interview; Qualitative interviewing; Qualitative research methods; Qualitative research methods, qualitative interviewing, research field-work.
ENArticle presents field-work experiences and reflections of the group of researchers who conducted qualitative (in-depth) interviews in the research project "Trajectories of family model and the social networks: intergenerational perspective" (code No. VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-106). Qualitative research aims to identify the perspectives of research participants, their interpretations and meanings attached to life events, experiences or objects. Qualitative interviews applied in the research project provided rich qualitative data. Also, researchers collected data on the practical aspects of qualitative research that are not widely described in the studies dedicated to qualitative research methodology. Conducting qualitative interviews is a challenging research activity. In order to receive sound qualitative data, researchers have to be prepared, experienced and trained. Therefore, the main motive behind this article is to review and share qualitative interview field-work realities, revealing many aspects that might not come into consideration previous to conducting research, though they can have an impact on the quality of the data collected. The applied method in the article is systematization, description and analysis of the records (notes and reflections) from researchers’ field-work diaries.The article covers the following issues: the process of contacting research participants works; the main challenges of social and physical interview environment, and the main challenges for the researcher during the interview. The authors conclude that qualitative field-work can often be unexpected and challenging. Common terms and generalised examples in research methodology literature do not always reflect the realities of field-work. Qualitative field-work requires flexibility and ability to efficiently react to on-going situations of a different nature. Summarising their experiences, researchers provide insight and recommendations that can be helpful for other researchers to better understand the field-work element of qualitative research process as well as build upon the advancement of qualitative research activities. [From the publication]