Laimės ekonomikos ir felicitarinės politikos perspektyva Lietuvoje

LTNors raidos perorientavimas ne vienoje šalyje įvardinamas politikos tikslu, Lietuvoje politinėse diskusijose vis dar vyrauja nuolatinės ekonominės plėtros modeliai. Laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės politikos tema nėra nagrinėta ir Lietuvos mokslinėje spaudoje. Straipsnyje glaustai pristatomi pagrindiniai faktai apie laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką. Konstatuojama, kad visuomenės laimės lygio matavimai paveikė visuomenės raidos tikslų sampratą, padėjo realizuoti naujus politikos principus daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių. Svarbiausios felicitarinės politikos kryptys: keisti socialinės ir ekonominės raidos indikatorius, tobulinti turto ir pajamų panaudojimą bei darbo santykius, remti laimingas šeimas, ugdymo sistemoje daugiau dėmesio skirti laimingo žmogaus savybių formavimui, didinti pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistema ir valstybės valdymo kokybe, gausinti socialinį kapitalą. Straipsnio tikslas – aptarti Lietuvoje paplitusį požiūrį į laimės ekonomiką. Tikslui realizuoti pasirinkti tyrimo metodai – klausimynas, grupinė diskusija ir pusiau struktūrizuotas interviu leido tyrėjui ir respondentams aktyviai konstruoti socialinių santykių viziją. Straipsnyje pristatomi požiūrio į laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką tyrimai, atlikti 2011-2012 metais. Apklaustos dvi asmenų grupės. Pirmąją grupę sudarė 429 asmenys, dalyvavę įvairiuose susitikimuose su politikais. Antroji grupė – 67 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidatavę asmenys ir jų rinkimų štabų nariai. Tyrimo rezultatai parodė, kad apie laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką buvo girdėję 27 (6,2 proc.) pirmosios grupės dalyvių.Antrojoje grupėje tokių asmenų buvo 55 proc. Taip pat pastebimai išsiskyrė šių grupių atstovų nuomonė apie BNL (bendrosios nacionalinės laimės) indekso įtraukimą į valstybinės statistikos rodiklius. Kitais klausimais esmingesnių skirtumų tarp tirtų grupių nenustatyta. Nuomonei, kad reikėtų investuoti į saviaktualizacijos darbe sąlygų kūrimą, trumpinti darbo laiką, pritarė kiek daugiau nei pusė apklaustųjų; subjektyvų pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistemos darbu svarbiu uždaviniu laikė apie 10 proc. apklaustųjų; laimingo žmogaus savybių ugdymas, daugelio apklaustųjų nuomone (apie 80 proc.), priskirtas savarankiško asmeninio tobulėjimo sričiai; investicijoms į laimingesnio šeimų gyvenimo kūrimą pritarė arti pusė apklaustųjų. Tyrime išryškėjo gana prieštaringas požiūris į valstybės valdymą. Pagrindiniu valdymo vertinimo kriterijumi laikomas BVP (bendrojo vidaus produkto), MMA (minimaliosios mėnesinės algos), vidutinės algos, pensijos dydžio augimas. Drauge apie tris ketvirtadalius apklaustųjų palaikytų pagrindinę felicitarinės politikos idėją valstybės valdymo srityje – piliečių įtraukimo į valdymą plėtrą (referendumo rengimo sąlygų palengvinimą, tiesioginius savivaldos institucijų vadovų rinkimus ir pan.). Apibendrinant tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad laimės ekonomikos samprata Lietuvos visuomenei ir politikams menkai žinoma, nors kai kuriose srityse laimės ekonomikos principų taikymas būtų vertinamas palankiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laimės ekonomika; Felicitarinė politika; Kokybinis ir kiekybinis tyrimas; Požiūris į laimės ekonomiką; Happiness economics; Felicitate policy; Attitudes toward.

ENReorientation of society development is the objective of policy in more than one country at present, but continuous economic extention models are vital in Lithuania up to now. There is lack of scientific articles about happiness economics and its principles in Lithuania. The main facts about happiness economics and felicitate policy are presented in this article. It might be expected, that some ideas posed in the article will help to implement the new policy approach in many areas of public life. The key goals of felicitate policy are to change the social-economic development indicators, to improve asset and income utilization, and labor relations, to support a happy family, to focus on happy personality formation, to increase satisfaction with the health care system, the quality of state management, and social capital. The aim of the research was to analyse the attitudes toward happiness economics. The research was conducted in 2011-2012. The methods applied were questionnaire, group discussion and semi-structured interview. The first group consisted of 429 adult persons who had the experience of communication with politicians, the second group – 67 candidats of Lithuanian Parliament election and their staff members. The research results revealed the fact that 27 (6,2 %) participants of the first group and 37 (55 %) were familiar with happiness economics and felicitate policy.There was a difference in the groups attitudes toward the inclusion of GNH (gross national happiness) index in national statistics. Positive attitudes toward investing in creation of self-actualizing working conditions and reduction in working time were expressed by more than half of participants. Subjective satisfaction with the health care system functioning was expressed by 10 % of participants. Attitudes toward development of happy personality as self-development task were expressed by 80 % of participants. Acceptance of investments in happier families living was expressed by the half of participants. The research revealed rather controversal attitudes toward state management. The main state management evaluation criteria are the GDP (gross domestic product), MMA (minimum monthly wage), average salary, and growth of pensions. Three-quarters of participants supported the basic felicitate policy ideas in the field of public administration, such as facilitation of preparation to referendum and direct election of heads of government institutions. The analysis of research results discovered the fact, that the happiness economics concept is known insufficiently by Lithuanian society and politicians, although in some areas of happiness economics application of its principles would be appreciated. [From the publication]