Imigracijos iššūkiai Lietuvai ir galimos reakcijos į "kitus"

LTDaugelis Vakarų Europos valstybių pasiekė demografinės raidos etapą, kuris yra įvardijamas kaip trečiasis demografinis perėjimas – kai mažas gimstamumas neužtikrina kartų kaitos, imigracija tampa svarbiausiu demografinės pusiausvyros palaikymo bei gyventojų skaičiaus augimo veiksniu. Dėl šių priežasčių keičiasi visuomenių etninė sudėtis, jose gausėja kitataučių – gyventojų prognozės rodo, kad šie procesai ateityje dar labiau suintensyvės. Skirtingų kultūrų žmonių buvimas tam tikroje geografinėje erdvėje teorinėje literatūroje yra apibrėžiamas „multikultūralizmo“ sąvoka (André, 2007). Apie šį reiškinį šiandien yra plačiai diskutuojama ne tik teoriniame, bet ir viešajame diskurse, keliant klausimą, ar atvykėliai (imigrantai) gali sugyventi su vietiniais gyventojais ir visavertiškai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo, ar apskritai žmonių prigimtis leidžia priimti „kitus“, t. y. tuos, kurie skiriasi savo kultūra, mentalitetu ir istorine patirtimi. Galimų reakcijų į „kitus“ suvokimo lygis gali lemti, ar multikultūralizmo reiškinys taps prielaida tolesnei šalių kultūros ir ekonomikos pažangai, ar, priešingai, bus socialinių konfliktų priežastimi. Straipsnio tikslas yra, remiantis demografinių tendencijų analize, įvertinti etninių pokyčių tikimybę Lietuvoje, aptarti visuomenės nuostatas imigrantų (kaip „kitų“/„nepažįstamųjų“/„keistų“) atžvilgiu ir teorines reakcijų į multikultūralizmo raišką interpretacijas. Siekiant iškeltų tikslų, yra nagrinėjami pirminiai Eurostato ir Lietuvos statistikos departamento duomenys bei antriniai šaltiniai, pristatomi tarptautinių ir šalyje vykdytų sociologinių tyrimų rezultatai, aptariami prigimtinės ir politinės reakcijos į žmonijos nehomogeniškumą teoriniai aiškinimai šiuolaikinių užsienio autorių darbuose.Apibendrinant daroma išvada, kad Lietuvoje dėl susiklosčiusios demografinės padėties yra neišvengiama kalbėti apie imigracijos padidėjimo galimybes, ir tai taps dideliu iššūkiu šaliai, kuri tiek per tarptautinių, tiek per lietuvių tyrimų duomenis atskleidžia priešišką nusiteikimą imigrantų atžvilgiu. Tai aktualizuoja naujo platesnio požiūrio į patriotizmą svarbą – svarbu nesutapatinti patriotizmo tik su priklausymu etninei-istorinei bendruomenei ir suvokti, kad prielaidos sugyvenimui su „kitais“ ir harmoningai įvairių visuomenės grupių koegzistencijai formuojasi kartu su demokratijos plėtra visuomenėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etniškumas; Imigracija; Imigracija, etniškumas, reakcija, multikultūralizmas; Multikultūralizmas; Reakcija; Ethnicity; Immigration; Immigration, ethnicity, reaction, multiculturalism; Multiculturalism; Reaction.

ENMany European countries have reached the stage of demographic development called a third demographic transition – when low birth rates cannot ensure the replacement of generations, immigration is a major factor of the maintenance of demographic balance or it leads to a slow population growth. Due to the large immigration flows, the ethnic composition of western societies is changing – the number of foreign-born population and persons with mixed ancestry is increasing, and these processes are projected to gain speed in the future. In theoretical literature the presence of people from different cultures in a certain geographical space is defined using the concept of "multiculturalism" (J. M. Andre, 2007). This phenomenon is now becoming one of the major topics of public and scientific discourse. The article aims to assess the likelihood of ethnic changes in Lithuania, basing on the examination of the demographic situation in a country, to discuss public attitudes towards immigrants (as the "others"/"strangers"/the "strange") and to dispute the theoretical interpretations of reactions against ethnic diversity and multiculturalism. Perception of possible reactions to the "other" can determine whether multiculturalism (as a phenomenon) will be a precondition of further cultural and economic progress, or, on the opposite, will be a cause of social conflicts.In order to achieve these objectives, the primary Eurostat and national statistical data, as well as secondary sources, are analysed, the outcomes of sociological surveys performed by international companies (Gallup) and Lithuanian researchers are presented and theoretical discourse of multiculturalism is discussed, focusing on the interpretations of the natural and the political responses to the human non-homogeneity. Taking into account the demographic situation in Lithuania, it is necessary to speak about the possible increase of immigration flows in the future. This might become a serious challenge for the country, considering the negative attitudes of the Lithuanian population towards immigrants, as are revealed by the data of international and national sociological research. It can be suggested that prerequisites for the harmonious coexistence of multiple ethnic and cultural groups are formed along with the development of democracy in society. [From the publication]