Lėtine liga sergančio asmens šeimos suaugusiųjų narių pasitenkinimo gyvenimu ir jo išteklių ypatumai

LTTyrimo tikslas – išnagrinėti suaugusių asmenų, kurių šeimos narys serga lėtine liga, pasitenkinimo gyvenimu ir jo išteklių – vidinės darnos ir suvoktos socialinės paramos – ypatumus. Tyrimas buvo atliekamas anketinės apklausos būdu Vilniaus universiteto Onkologijos institute, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ir Marijampolės ligoninėse. Tiriamąją grupę sudarė 101 artimasis, iš jų 55 – turintys lėtine neonkologine liga sergantį šeimos narį ir 46 – lėtine onkologine liga sergantį šeimos narį. Tiriamų asmenų amžiaus vidurkis – 47 metai. Pasitenkinimui gyvenimu vertinti buvo taikoma Pasitenkinimo gyvenimu skalė (SWLS, Diener, Emmons, Larsen, Griffin, 1985), vidinė darna tirta Gyvenimo orientacijos anketa (SOC, Antonovsky, 1987), socialinė parama vertinta remiantis Suvoktos socialinės paramos daugiamate skale (MPSSS, Zimet, Dahlem, Zimet & Farley, 1988). Lėtine liga sergantį šeimos narį turinčios moterys mano sulaukiančios daugiau bendros ir šeimos socialinės paramos nei vyrai. Negyvenantys su lėtine liga sergančiu šeimos nariu suaugusieji mano sulaukiantys daugiau bendros, šeimos ir draugų socialinės paramos nei gyvenantys kartu. Susituokusių asmenų, turinčių lėtine liga sergantį šeimos narį, bendros vidinės darnos lygis aukštesnis nei išsiskyrusiųjų. Nesusituokusių onkologine liga sergantį šeimos narį turinčių asmenų prasmingumo lygis aukštesnis nei išsiskyrusiųjų. Vyrų ir moterų, turinčių lėtine liga sergantį šeimos narį, bei gyvenančiųjų ir negyvenančiųjų su lėtine liga sergančiu šeimos nariu kartu pasitenkinimas gyvenimu ir vidinė darna nesiskiria.Pagal šeiminę padėtį lėtine liga sergantį šeimos narį turinčių suaugusiųjų pasitenkinimas gyvenimu bei suvokta socialinė parama nesiskiria. Socialinė parama nesiskiria ir pagal giminystės ryšį bei pagal tai, ar liga onkologinė, ar lėtinė neonkologinė. Hipotezės, kad lėtine liga sergantį šeimos narį turinčių suaugusių vaikų ir sutuoktinių vidinės darnos ir pasitenkinimo gyvenimu lygis žemesnis nei kitų šeimos narių ir kad onkologine liga sergantį šeimos narį turinčių suaugusiųjų pasitenkinimo gyvenimu ir vidinės darnos lygis žemesnis nei lėtine neonkologine liga sergantį šeimos narį turinčių asmenų, nepasitvirtino. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Artimieji; Lėtinė liga; Pasitenkinimas gyvenimu; Suvokta socialinė parama; Vidinė darna; Chronic illness; Family members; Perceived social support; Satisfaction with life; Sense of coherence.

ENAim of the study – to investigate life satisfaction and its resources – sense of coherence and social support – among adults having family member with chronic disease. The research was carried out at Institute of Oncology of Vilnius University, at Vilnius University Emergency Hospital and at Marijampole Hospital by applying three different questionnaires and specially prepared form for common data collection. The group of participants consisted of 101 relatives, 55 of them having relatives with chronic non-oncologic illness and 46 having relatives with chronic oncologic disease. The average age of the participants was 47. Satisfaction with Life was assessed by using Satisfaction With Life Scale (SWLS, Diener, Emmons, Larsen, Griffin, 1985), Sense Of Coherence was surveyed by using Sense of Coherence Scale (SOC, Antonovsky, 1987), Social Support was measured with Multidimensional Scale of Perceived Social Support (MPSSS, Zimet, Dahlem, Zimet & Farley, 1988). Female having relative with chronic disease perceives more general social support and more social support from family than male. Relatives not living with ill family member perceive more general social support and more social support from family and friends than those living together. Married participants who have relative with chronic disease are tending to have higher level of general sense of coherence than participants who are divorced. Not married relatives having family member with chronic illness has higher level of meaningfulness than those who are divorced. Satisfaction with life and sense of coherence do not differ between male and female who has relative with chronic illness and do not differ between participants living together or separately with ill family member.There is no difference for satisfaction with life and perceived social support among adults having relative with chronic disease according to family status. Social support does not differ according to family relationship and according to the type of chronic illness (oncologic or non-oncologic). Hypotheses that levels of sense of coherence and satisfaction with life are lower in adult children and spouses having relative with chronic disease than in other family members, and also adults having family member with chronic oncologic disease are tend to have lower level of satisfaction with life and lower level of sense of coherence than adults having relative with chronic non-oncologic illness, were disconfirmed. [From the publication]