LTStraipsnio tikslas - įvertinti pykčio kontroliavimo intervencijos efektyvumą agresyviam elgesiui. Straipsnyje nagrinėjamas intervencijos efektyvumas. Intervencijos priemonės buvo sudarytos remiantis Feindler pykčio kontroliavimo metodika (Goldstein ir kt., 1986). Originali programa skirta 13-17 m. paaugliams ir trunka 12 sesijų. Šiame straipsnyje pristatomame tyrime buvo pasirinkta sumažinti sesijų trukmę iki 5 užsiėmimų. Užsiėmimų trumpinimas nesumažino taikytų technikų skaičiaus, tik buvo pakeistas šių technikų mokymo būdas. Užduotys buvo pateikiamos per vaidmenų žaidimus, diskusijas, technikų treniravimąsi, minčių šturmą. Pirmo susitikimo tikslas – sukurti grupės taisykles, motyvuoti grupės dalyvius; antro užsiėmimo tikslas – pristatyti pykčio procesą bei tris atsipalaidavimo būdus (įsivaizdavimą; gilų kvėpavimą; skaičiavimą atgal); trečio – pristatyti progresuojančią raumenų relaksaciją, mąstymo į priekį bei priminimų technikas; ketvirto – pristatyti savęs įvertinimo procedūrą, gynimosi techniką; penkto – pristatyti konflikto sprendimo būdus. Tyrime dalyvavo 283 dviejų Kauno gimnazijų ir dviejų Kauno vidurinių mokyklų 13 – 17 metų mokiniai. Lyginamosios grupės amžiaus vidurkis vaikinų imtyje yra 15,2 (σ=±1,3), merginų imtyje – 15,1 (σ=±1,2); tiriamosios grupės amžiaus vidurkis vaikinų imtyje yra 14,2 (σ=±1,1), merginų imtyje – 14,8 (σ=±1,2). Rezultatai atskleidė, jog po intervencijos, grįstos kognityvineelgesio terapija, sumažėjo tiek vaikinų, tiek merginų fizinės ir verbalinės agresijos poskalių balai. Atitinkamoje lyginamojoje grupėje tokių pokyčių nenustatyta. Taip pat po intervencijos, grįstos kognityvine-elgesine terapija, sumažėjo tiek vaikinų, tiek merginų priešiškumo poskalės balai, tačiau analogiški pokyčiai nustatyti ir atitinkamoje lyginamojoje grupėje.Po intervencijos, grįstos kognityvine-elgesio terapija, buvo geresni merginų pykčio poskalės balai. Atitinkamoje lyginamojoje grupėje bei tiriamosios grupės vaikinų imtyje tokių pokyčių nenustatyta. Šiame darbe atliktas tyrimas turėjo tam tikrų trūkumų. Tiriamieji buvo atrenkami pagal patogumą, vadinasi, rezultatai gali neatspindėti visos paauglių populiacijos, taigi ateityje siekiant išvengti tokių trūkumų, reikėtų tiriamuosius atrinkti atsitiktiniu būdu. Taip pat tarp tiriamųjų buvo paauglių, kurių agresyvaus elgesio pradinis lygis buvo žemas, tad tokiems tiriamiesiems intervencijos taikyti nereikėjo, todėl ateityje siekiant tikrinti intervencijos efektyvumą svarbu atrinkti paauglius, kurie pasižymėtų aukštais agresyvaus elgesio balais. Paauglių pykčio kontrolės įvertinimas vyko patiems paaugliams atsakinėjant apie save, taigi toks subjektyvus vertinimas gali neatspindėti tikrų pokyčių. Mokytojų bei tėvų apklausa apie paauglių agresyvų elgesį leistų geriau suprasti paauglių pasikeitimus skirtinguose kontekstuose. Šiame straipsnyje buvo vertinamas trumpalaikis programos efektyvumas, taigi sunku įvertinti, kaip mokiniai kontroliuos pyktį pasibaigus intervencijai ir praėjus tam tikram laiko tarpui, todėl kiti tyrinėjimai turėtų orientuotis į ilgalaikio poveikio įvertinimą, pakartotinį matavimą atlikti praėjus ilgesniam laiko tarpui po intervencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokinių verbalinė agresija; Fizinė agresija; Kognityvinė – elgesio terapija; Secondary school pupils; Verbal aggression; Physical aggression; Hostility; Anger.
ENArticle discusses how intervention based on cognitive behaviour therapy affects aggression. In this research, 13 to 17 year-old high school pupils were divided into two groups: the experimental group which participated in the training and the control group which did not. Research results have revealed that after the intervention based on cognitivebehavioural therapy the numbers of male and female physical and verbal aggression decreased. However, no such changes were observed in the control group. Moreover, after the intervention based on cognitivebehavioural therapy, the numbers of male and female hostility decreased in both groups. Female numbers of anger decreased after the intervention based on cognitive-behavioural therapy. However, the numbers of aggression in the control group and the numbers of male aggression in the experimental group have not changed. [From the publication]