Contextualisation of managing the quality of science and studies, grounded on the culture of dialogue

LTStraipsnyje siekiama išryškinti multikultūrines charakteristikas, labiau individualizuoti dialogo kultūros raišką aukštosios mokyklos valdymo kontekstuose. Analizuojant aukštojo mokslo kokybės reikšmę postmodernioje visuomenėje bei dialogo kultūrą palaikančius didžiuosius politinius naratyvus, išryškinami dialogo kultūros grindžiami mokslo ir studijų kokybės valdymo kontekstai. Straipsnyje laikomasi pozicijos, kad dialogas nekuria pasaulio bendrumo, bet jį išskleidžia. Tai reiškia, kad dialogas negali sukurti atskiro pasaulio. Jis visuomet vyksta pasaulio horizonte. Požiūris į dialogo kultūrą kaip į sąveiką įtvirtinamas remiantis kibernetikos idėjomis, kurios tiria įvairių sistemų bendruosius valdymo procesus, vykstančius renkant, perduodant, laikant ir perdirbant informaciją. Dialogo sąveika abipusė: perduodama valdančioji informacija (mokslo žinios, studijų rezultatai, aplinka ir pan.), bei grįžtamoji informacija, rodanti realius sistemos pokyčius (pvz., tiek visuomenės, tiek aukštosios mokyklos institucijos), nes dialogas vyksta ir veikia ne tik kitus, bet ir save. Ši prieiga remiasi prielaida, kad komponentas A iš anksto negali žinoti, kokios informacijos pakanka užsibrėžtam tikslui pasiekti, todėl remdamasis grįžtamąja informacija, gali koreguoti informacinius dialoginius poveikius. Remiantis pagrindine kibernetikos schema, dialogo kultūros formavimą aukštosios mokyklos institucija gali traktuoti kaip save valdančią (savivaldžią) sistemą. Dialogo kultūros formavimas kaip procesas yra savivaldi, save reguliuojanti sistema, nes veikiantys organizacijos viduje yra ne išorinė jėga, o mokslo ir studijų proceso dalyviai, kurie dalyvauja dialogo kultūros formavimo procese. Savivaldumo požymis reiškia, kad sistema turi vystymosi kryptį. Remiamasi nuostata, kad mokslas iš esmės yra vieningas.Dialogo kultūra grindžiami mokslo ir studijų kokybės valdymo kontekstai reiškiasi per pakitusią socialinę aprėptį, nes mokslas ir technologijų raidos tendencijos juda link socialinių tikslų. Tokiu būdu universitetas ir visuomenė turi sudaryti dar glaudesnį dialogą, nes visuomenė tampa mokslo, technologijų, inovacijų centru. Siekiant efektyvios veiklos ieškoma naujų veiklos kokybės prieigų. Mokslo ir studijų kokybės valdymo kontekstai reiškiasi per multikultūrines charakteristikas: aktyvus organizacijos narių vaidmuo tikrovėje ir su tikrove; kultūra kaip asmenų kūrinys, papildantis ne jų sukurtą pasaulį; kultūra kaip organizacijos narių darbo, jų kuriamosios ir perkuriamosios veiklos rezultatas; organizacijos narių tarpusavio santykių reikšmė; kultūra kaip sistemiškas asmens patirties įgijimas (kaip kūrybiškas perėmimas, o ne informacijos kaupimas ir išlaikymas); kultūros demokratinimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialogo kultūra; Mokslo ir studijų kokybė; Aukštasis mokslas; Dialogue of culture; Quality of science and studies; Higher education.

ENUniversity values have lately been manifesting themselves through the culture of quality. Current society, which has progressed to post-modernity, presupposes the formation of a new culture in organisations. The given research investigates the contexts for the (self-)formation of the culture of dialogue, which are receptive to the current development of modern society. So far, the essence and manifestation of this dialogue have been more emphasised through global cultural characteristics. The article seeks to highlight multicultural characteristics and to individualise the manifestation of the culture of dialogue when managing a higher education institution. Analysing the importance of higher education quality in postmodern society and grand political narratives in maintaining the culture of dialogue, the article highlights socio-cultural contexts of managing the quality of science and studies, grounded on the dialogue of culture. [From the publication]

• Dialogo erdvė : fenomenologinis požiūris / Mintautas Gutauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 298 p.
• Pozityvus protas : jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei / Evaldas Nekrašas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 451 p.
• Ugdymo filosofija / Bronislovas Bitinas. Vilnius : Enciklopedija, 2000. 247 p.