LTStraipsnyje aptariama „geros kalbos“ sąvoka stipriai kodifikuotoje kalbančiųjų lietuviškai bendruomenėje ir teigiama, kad bendrinės kalbos taisymo praktika bei didelė institucionalizacija gali turėti neigiamų socialinių pasekmių kalbėtojo kalbinei savivertei ir visos bendruomenės lingvistiniam klimatui. Tyrime naudotas struktūruotas kokybinis interviu su daugeliu Lietuvos radijo bei televizijos žurnalistų, kurie savo profesinėje veikloje kasdien susiduria su valstybinės kalbos norminimo politika ir pareigūnais, kontroliuojančiais jų kalbėjimą. Atsižvelgiant į dominuojančius aiškius kalbos diskursus bei ideologijas, straipsnyje analizuojamas ir interpretuojamas žurnalistų kalbinių įgūdžių metalingvistinis vertinimas bei įsivertinimas. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Kalbinis pasitikėjimas; Kalbinė savivoka; Kalbos norminimo ideologija; Kalbos norminimo strategija; Kalbos taisymai; Kalbos taisymas; Preskriptyvizmas; Preskriptyvumas; Transliuojamoji žiniasklaida; Broadcasted Media; Language corrections; Language standardization ideologies; Linguistic self-confidence; Prescriptivism.
ENArticle discusses the notion of "good language" in a highly codified Lithuanian speech community and argues that corrective practices and power-employing institutionalisation of standard language can have negative social consequences for the linguistic self-confidence of speakers and linguistic climate in the speech community in general. The research is based on structured qualitative interviews with a representative sample of Lithuanian broadcast journalists, who, as a professional group, are exposed to prescriptive state language policy and monitoring of their language by the official authorities in their daily work. The metalinguistic evaluations and self-assessment of language skills of the journalists are analyzed and interpreted with respect to the dominant overt language discourses and ideologies. [From the publication]