Disability and gender : physically disabled men's perceptions of masculinity
LTKalbant apie neįgaliuosius, pasaulyje dažniausiai orientuojamasi į fundamentalius neįgaliesiems klausimus: socialinį dalyvavimą, užimtumą, švietimą, techninę bei medicininę pagalbą. Tačiau daug mažiau prisiliečiama prie tokių neįgaliesiems svarbių gyvenimo sričių kaip seksualumas, partnerystė, šeima, motinystė ir tėvystė. Ypač mažai dėmesio skirta neįgaliųjų lyties bei seksualumo dimensijoms. Neįgaliųjų vyrų vyriškumas iki šiol lieka beveik neanalizuotas. Lietuvoje nebuvo atlikta nė vieno tyrimo, kuriame būtų analizuotos neįgalių vyrų vyriškumo sampratos. Šiuo straipsniu ir siekiama užpildyti atsiradusią spragą. Šio straipsnio tikslas - apibūdinti fiziškai neįgalių vyrų vyriškumo raiškos ypatumus. Ar fiziškai neįgalūs vyrai suvokia savo vyriškumą kaip alternatyvą norminiam vyriškumui? Kokias praktikas jie naudoja, siekdami būti efektyviais lytiniais subjektais? Tyrime buvo naudojami keli tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu ir dalyvaujantis stebėjimas. Straipsnyje analizuojami 12 pusiau struktūruotų interviu su fiziškai neįgaliais vyrais bei remiamasi dalyvaujančio stebėjimo, vykdyto Lietuvos paraplegikų asociacijos vasaros stovykloje Monciškėse, duomenimis bei interviu su neįgaliuosius lydinčiais asmenimis. Taip pat naudojamasi kai kuriais Lietuvos sergančiųjų nervų - raumenų ligomis asociacijos žurnalo „Nendrelė" lėkštais. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Habitu; Habitus; Lytis; Neįgalumas; Vyriškumas; Disability; Gender; Habitus; Masculinity.
ENThis article focuses on the masculinity of physically disabled men. Using the insights of gender, disability and masculinity studies, it critically approaches both disabled men and gender concepts. The research methods used in the article include the analysis of scholarly literature, semi-structured interviews and participant observation. 12 semi-structured interviews were conducted with the physically disabled men from different Lithuanian towns. The study concludes that most interviewed disabled men define their masculinity traditionally. Only two physically disabled men reject and reformulate most norms of hegemonic masculinity. Furthermore, the physically disabled men attempt to disguise and 'reduce' their disability by the means of prostheses, clothing and accessories or simply by lying. They frequently strive to become more 'normal' rather than creating an alternative form of masculinity. [From the publication]
