Impact of the European Union internal market regulatory framework on the electricity sectors of the European Community and the new member states
LTStraipsnio tikslas - išnagrinėti Europos Bendrijos vidaus rinkos reguliavimo tendencijų įtaką Europos Sąjungos bei Lietuvos, kaip naujos ES narės, elektros energetikos sektoriui bei pateikti pasiūlymus jo reguliavimui tobulinti. Šios įtakos problemos esmė - netolygi elektros energetikos sektoriaus liberalizacija bei pasekmės, sąlygojančios naujų sektoriaus reguliavimo scenarijų bei instrumentų atsiradimą. Pirmoje straipsnio dalyje atskleidžiami Europos Bendrijos vidaus rinkos reguliavimo krypčių ypatumai bei vienos iš jų (konkurencijos politikos) taisyklių taikymas reguliuojant elektros energetikos sektorių. Antroje dalyje aptariama antrosios ES vidaus rinkos reguliavimo krypties - prekybos kliūčių Šalinimo - įtaka kuriant bendrąją elektros energijos rinką. Trečioje bei ketvirtoje dalyse, remiantis Lietuvos elektros energetikos sektorių reglamentuojančiais įstatymais, strategijomis bei ataskaitomis, analizuojama ES elektros energetikos sektoriaus reguliavimo įtaka Lietuvos elektros energetikos sektoriui, išskiriamos pagrindinės problemos bei budai joms spręsti.Apibendrinant straipsnį daroma išvada, kad įtakojant ES vidaus rinkos reguliavimo tendencijoms (tiksliau vienai iš jų - neigiamai integracijai) elektros energetikos sektorius atsivėrė laisvai konkurencijai, teisės aktais buvo sukurti įvairūs modeliai, svarbios nepriklausomos reguliavimo agentūros bei nauji sektoriaus reguliavimo instrumentai (Florencijos procesas), kuriuos Lietuva privalo taikyti nuo 2004 metų gegužės 1 dienos. Autoriai siūlo patobulinti Bendrijos elektros energetikos sektoriaus reguliavimą, Bendrijos aplinkosaugos nepriklausomos agentūros pavyzdžiu sukuriant bendrą nepriklausomą ES elektros energetikos reguliavimo agentūrą. Žymi Lietuvos elektros energetikos sektoriaus reguliavimo pažanga leidžia teigti, kad dauguma šalies teisės aktų, reglamentuojančių elektros ūkio veiklą, atitinka ES teisės aktų reikalavimus. Tačiau dalyvaujant Florencijos procese būtina efektyviau įgyvendinti trečios pusės dalyvavimo konkurencijos modelį (ateityje orientuojantis į pool'o modelį) bei stiprinti nepriklausomą reguliavimo agentūrą (Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją).
ENThis article is about the role of the EC internal market regulatory policies (mainly deregulation) in the EU and new member states electricity sector. It does not seek to cover exhaustively each subject of negative integration, the so-called deregulation in the electricity market". The paper rather constitutes an attempt to provide an analytical framework focusing on the overview of the most particular aspects, namely the issue of liberalisation, regulation of the cross-border exchange in electricity, traditional and non-traditional regulatory tools. The main questions are explored: what kind of the regulatory tools are used? What are the problems and possible solutions? What is the impact of the EU electricity market regulation on the Lithuanian electricity sector?. [From the publication]
