LTPraėjus dešimtmečiui po Lietuvos nepriklausomybės pakartotinio atkūrimo straipsnyje siekiama kritiškai apžvelgti visą lietuvių ir vokiečių istoriografiją, skirtą Klaipėdos krašto 1919–1945 m. istorijai. Ši istoriografija iš pradžių buvo nulemta II pasaulinio karo pasekmių ir „Šaltojo karo“ dvasios, kas darė įtaką tiek vokiečių, tiek lietuvių istoriografinėms nuostatoms, vyraujant jų nacionalinėms perspektyvoms, kurių skirtumų atskleidimas ir palyginimas yra autoriaus tyrimo rezultatas. 1939–1945 m. krašto laikotarpis yra mažai ištirtas. Straipsnyje, remiantis archyvine medžiaga ir keliomis vokiečių autorių publikacijomis, išryškinami vokiečių ir sovietmečio lietuvių istorinės literatūros skirtumai vaizduojant Raudonosios armijos vykdytą krašto užėmimą 1944/45 m. Pažymima, kad po 1990 m. tyrimai apie Klaipėdos kraštą tarpukariu įgavo naują dinamiką ir per dešimtmetį iki XXI a. pradžios paskelbta daug naujų darbų tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Istoriografijos tyrimo lauke įvyko slinktis nuo „didžiosios“ politikos ir vokiečių–lietuvių konflikto dėl Klaipėdos vaizdavimo prie socialinės ir regioninės istorijos klausimų kėlimo. Šiai moderniai regioninei istorijai yra būdinga žiūrėti Klaipėdos krašte ne tiek „vokiečių“ ir „lietuvių“, kiek apskritai traktuoti žmones kaip to krašto gyventojus. Straipsnio išnašose gausu bibliografinės informacijos, kuri yra papildomai komentuojama.Reikšminiai žodžiai: Etniniai santykiai; Istoriografija; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Klaipėdos kraštas, istoriografija, Vokietija, Lietuva; Ethnic relations; Historiography; Klaipeda region, historiography, Germany, Lithuania; Memelland.
ENAfter a decade since regaining the independence of Lithuania, this paper aims to critically review all the historiography of Lithuanians and Germans during the period of 1919–1945. The historiography was determined by the consequences of World War II and the spirit of the Cold War from the very beginning, which affected the historiographical attitude of both Germans and Lithuanians while their national perspectives dominated. The result of the research is the revelation of both the perspectives and a comparison between them. The period of 1939–1945 in the Klaipėda region has not been widely researched. The paper points out the differences in German and Soviet Lithuanian historian literature depicting the Red Army occupation of the region during the period of 1944–1945 by referring to archival material and several publications by German authors. It is noted that since 1990 the researches about the Klaipėda region have gained new dynamics until the beginning of the 21st century many researches on the region have been published both in Germany and Lithuania. A separation from the "the great" politics and the German–Lithuanian conflict about the depiction of social and regional history of Klaipėda has happened in the field of historiographical research. In modern history, in Klaipėda region people are usually depicted not as if they belong to either Germans or Lithuanians, but in general as the people of the region are now seen as residents of the region. There is are plenty of bibliographical information, which has additional comments, in the footnotes of the paper.