Fluchtpunkt Klaipeda - Litauische Literaten im Klaipeda der 30er Jahre

LTDarbe aptariama lietuvių literatų situacija Klaipėdoje tarpukario metais. Pažymima, kad Klaipėda prieškario metais nebuvo literatūrinis centras, literatų keliai susikirsdavo atsitiktinai ir formaliai, nors literatų tuo metu mieste buvo itin gausu. Plačiai pristatomas Salys Šemerys kaip vienintelis iš kitų autorės aptariamų literatų, pasirinkęs gyvenimą Klaipėdoje savo valia. Aprašoma jo kaip pirmojo Vydūno biografo veikla. Aptariamas Antano Venclovos gyvenimas Klaipėdoje, jis lyginamas su A. Venclovos gyvenimu Kaune. Atskleidžiama jo pagalba rašytojai I. Simonaitytei redaguojant romaną „Aukštųjų Šimonių likimas“. Pažymima, kad A. Venclovos literatūrinės pažiūros artėjant sovietų režimui buvo tapusios liberalesnės. Autorė tai sieja su H. Radausku, apie kurio draugystę su A. Venclova iki Lietuvos Nepriklausomybės negalėjo būti paviešinta. Aprašydama H. Radausko gyvenimą Klaipėdoje, autorė konstatuoja, kad tai taip pat buvo pasirinkimas iš reikalo, neradus darbo Kaune. Aprašomas H. Radausko estetizmas ne tik eilėraščiuose, bet ir gyvenime, nepakantus jo charakteris, dėl kurio ir Klaipėdoje jis greitai liko be draugų. Aptariama ryškiausia to laikmečio, autorės nuomone, Klaipėdos literatų asmenybė Pulgis Andriušis, taip pat Igno Šeiniaus veikla. Pažymima, kad Klaipėda pasaulinės literatūros vieta tapo gana ironišku būdu: teigiamai vertindamas A. Venclovą, ją išpopuliarinio Nobelio premijos laureatas J. Brodskis. Minima ir A. Venclovos sūnaus Tomo Venclovos, gimusio Klaipėdoje, kūryba. Reziumuojama, kad aptariamu laikotarpiu Klaipėda buvo tapusi savotiška Kauno literatų priebėga.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Literatūra; Lietuvių rašytojai; Ryšiai; 20 amžius; 20th c. 4th decade; Klaipeda region; Klaipėda; Lithuanian literature; Lithuanian writers; Relations.