LT1410 m. Žalgirio mūšis buvo epochinės reikšmės įvykis. Jame kovėsi ir baltarusių protėviai, tačiau šiuolaikinės Baltarusijos visuomeniniame–politiniame gyvenime mūšiui skiriama gerokai mažiau dėmesio nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Baltarusių istorikai Žalgirio mūšiu ėmė aktyviau domėtis tik XX a. pabaigoje. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti, kaip Baltarusijos istoriografijoje vertinamos Žalgirio mūšio priežastys ir sąjungininkų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos) armijos žygis į Prūsiją; kariuomenių skaitlingumas ir sudėtis; mūšyje naudota taktika; abiejų pusių patirti nuostoliai; karinė ir politinė–istorinė sąjungininkų pergalės reikšmė. Baltarusių istorikai Žalgirio mūšį neretai traktuoja labai supaprastintai – kaip slavų ir germanų kovą. Sąjungininkų kariuomenės įsiveržimas į Prūsiją vertinamas kaip poreikis suduoti Vokiečių ordinui prevencinį smūgį ir apsisaugoti nuo jo antpuolių. Visgi tokį požiūrį galima laikyti nepamatuota antivokiška fobija. Dalis baltarusių istorikų linkę išpūsti mūšyje dalyvavusių ir žuvusių sąjungininkų armijos karių iš baltarusiškų žemių skaičius, heroizuoti šių karių veiksmus mūšio metu. Taip siekiama sureikšminti baltarusių protėvių indėlį į pergalę. Jos politinę reikšmę Baltarusijos istoriografijoje irgi linkstama pervertinti. Galima konstatuoti, kad žlugus Sovietų Sąjungai Žalgirio mūšio vaizdinys susikūrusioje Baltarusijos valstybėje tapo netgi mažiau objektyvus nei iki tol. Baltarusių istorikai iki šiol vertina mūšį iš patriotinės perspektyvos. Tačiau ji turi mažai ką bendro su mokslu ir yra paremta istorine publicistika.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių istoriografija; Didysis karas; Griunvaldas; Mitas; Tanenbergas; Vytautas; Žalgirio mūšio istoriografja; Žalgiris; Byelorussian historiography; Grunwald; Grunwald battle historiography; Myth; Tannenberg; The Great War; Vytautas; Žalgiris.
ENBattle of Grunwald (1410) was an Epoch-Making event. Belarusian ancestors also fought in it, therefore, in the modern time social and political lives of Belarusians, the battle receives very little attention, comparing to Lithuania and Poland. Belarusian historians became interested in the Grunwald battle only at the end of the 20th century. The article is researching how the historiography of Belarus evaluates the battle causes and the Alliance army's (the Grand Duchy of Lithuania and Kingdom of Poland) march to Prussia: the quantity and personnel of the army; tactics performed in the battle; losses for both sides; martial and political-historical significance of the victory. Belarusian historians usually simplify the battle of Grunwald – they define it as a fight between Slavs and Germans. The Alliance invasion of Prussia is considered as a need to strike the Teutonic knights a blow of prevention and take precautions against their attacks. However, this standpoint can be considered as an ungrounded Germanophobia. A part of Belarusian historians tends to exaggerate the number of the Alliance soldiers from Belarusian lands, who fought and died in the battle – also defining their actions during the battle as heroic. It is an attempt to signify the contribution of Belarusian ancestry to the victory. Belarusian historiography also frequently overestimates the political importance of the victory. It can thus be concluded that after the fall of the Soviet Union, the image of the Grunwald battle in a sovereign Belarus became less objective than ever before. The battle is still considered from the patriotic perspective by the Belarusian historians, therefore it disregards science and is fully based on social and political journalism.