Die Illusion der transmigratorischen Existenz. Juden im Memel des 20. Jahrhunderts

LTStraipsnis skirtas Klaipėdos žydų likimui XX amžiuje, apimant laikotarpį nuo XIX a. pab. iki II pasaulinio karo imtinai. Aptariami šaltiniuose sutinkami žydų gyventojų statistiniai duomenys, jų pokyčiai nuo XIX a. paskutiniųjų dešimtmečių iki 1938/1939 m., kai žydai dėl vokiečių nacių įsigalėjimo masiškai paliko Klaipėdos kraštą. Nors žydai bendroje Klaipėdos miestogyventojų masėje sudarė mažumą (nuo kelių iki keliolikos procentų skirtingais laikotarpiais), tačiau ekonomine prasme užėmė įtakingas pozicijas. 1939 m. Klaipėdos žydams priklausė 330 fabrikų ir pramonės įmonių, jose dirbo 70 proc. Klaipėdos darbininkų. Klaipėdos žydai taip pat užėmė vyraujančias pozicijas prekyboje, buvo įtakingi bankinėje ir kai kuriose kitose srityse. Dauguma žydų gyveno Klaipėdoje, kur tarpukariu veikė 2 žydų bendruomenės, besiskiriančios religiniu požiūriu. Kitose Klaipėdos krašto vietovėse žydų buvo nedaug, jie buvo išsisklaidę. Straipsnyje parodoma žydų švietimo situacija, jų vartototos kalbos kasdienėje komunikacijoje, dalyvavimas visuomeninėse organizacijose. Daug vietos skiriama Klaipėdos žydų katastrofai nacių Vokietijos okupuotoje Lietuvoje karo metais. Nagrinėjamą tematiką tiriant istoriniai šaltiniai labai išsimėtę, tačiau iš visur renkant faktus sukurtas analitinis tekstas, duodantis visuminį Klaipėdos žydų vaizdą. Autorė naudojosi archyvine medžiaga iš Vilniaus ir Jeruzalės, tuometine periodine spauda, dokumentų publikacijomis ir kitais leidiniais, kalbėjosi ir susirašinėjo su keliais išlikusiais prieškarinės Klaipėdos žydais, integruodama tą medžiaga į straipsnio tekstą.Reikšminiai žodžiai: Holokaustas; Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Miesto kultūra; Migracija; Tautiniai santykiai; Žydai; Ethnic intercourse; Holocaust; Jews; Klaipėda; Klaipėda (Memel); Klaipėda Region; Memel; Migration; Urban Culture.

ENThe article is dedicated to the fate of Jews living in Klaipėda in the 20th century, covering the period from the beginning of the 19th century to World War II. The statistical data regarding Jewish population, found in various sources and their changes from the last decades of the 19th century to 1938-1939, when the Jews left the Klaipėda region mainly due to the power acquired by German Nazis, are discussed. Although the Jews only formed a minority if compared to other people living in Klaipėda (from several to 10-15 percent in different periods), but they did hold influential positions in the economic sense of the word. In 1939, 330 factories and industrial enterprises, employing 70 percent of the workforce of Klaipėda, belonged to the Jewish population of said city. Jewish people living in Klaipėda also occupied the dominant positions in trade, were influential in the area of banking and some other areas. Most Jewish people lived in Klaipėda, where two Jewish communities operated in the interwar period, differing in their religious points of view. There were not that many Jews living in other parts of Klaipėda region; they were dispersed through the entire region. The article presents the situation of Jewish education, their use of language in everyday communication, participation in social organizations. A big part of the article is devoted to the catastrophe of the Jews of Klaipėda in Lithuania, occupied by Nazi Germany, during the war years.Historical sources regarding this subject are very scattered, but by gathering facts from different places an analytical text has been created, which gives a complete picture of the Jewish population of Klaipėda. The author used archival material from Vilnius and Jerusalem, the periodicals of that period, documents and other publications, spoke and corresponded with several surviving Jewish people of pre-war Klaipeda and integrated this material into the text of the article.