LTVilniaus seimo metu 1565–1566 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorija kreipėsi į valdovą Žygimantą Augustą su prašymu Lenkijos pavyzdžiu sukurti bajorijos savivaldos organus – pavietų seimelius. Valdovas sutiko ir 1565 m. gruodžio 30 d. išleido specialią privilegiją, vadinamą Vilniaus privilegija. Ji ilgiems metams nulėmė tolimesnę LDK raidą, tad neabejotinai yra verta dėmesio. Straipsnyje siekiama aptarti Vilniaus privilegijos pasirodymo aplinkybes, teisinį pobūdį, privilegijos originalo likimą ir saugojimo vietas, jos publikacijų istoriją. Netrukus po privilegijos originalo pasirodymo jos tekstas buvo įrašytas ir į LDK kanceliarijos (Lietuvos Metrikos) knygas. Straipsnio pabaigoje pateikiama privilegijos originalo ir nuorašo publikacija. Diplomatinė Vilniaus privilegijos originalo analizė rodo, kad ji buvo parengta LDK kanceliarijoje per trumpą laiko tarpą. Privilegija juridiškai įteisino ne tik pavietų seimelius, bet ir visos valstybės parlamentą – seimą, taip suteikdama LDK bajorams realią galimybę dalyvauti valstybės valdyme. Kaip ir kiti svarbiausi valstybės dokumentai, Vilniaus privilegija iš pradžių atsidūrė LDK ižde Vilniaus Žemutinėje pilyje. Vėliau ji buvo saugoma didikų Radvilų privačiuose archyvuose, o po Antrojo pasaulinio karo perduota Vyriausiajam senųjų aktų archyvui Varšuvoje, kur saugoma iki šiol. Privilegijos tekstas nuo 1848 m. buvo ne kartą publikuotas, tačiau daugelyje publikacijų remiamasi ne privilegijos originalu, o nuorašu Lietuvos Metrikoje. Tad iki šių dienų išliko poreikis įvesti į mokslinę apyvartą privilegijos originalą.Reikšminiai žodžiai: 1565 m. Vilniaus privilegija; Archeografija; Diplomatika; LDK kanceliarija; LDK parlamentarizmas; Nesvyžius; Pavietų seimeliai; Raštininkas Eustachijus Valavičius; Raštininkas Jonas Šimkevičius; Seimeliai; Vilniaus privilegija 1565 m.; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Archeography; Chancery of the GDL; Dietines; Diplomatics; District sejmik; Nieswizh; Parliamentarism of GDL; Scribe Jan Shimkiewich; Scribe Ostahpij Wollowich; Sigismund II Augustus; Sigismundus Augustus; The Vilnius privilege of 1565; Vilnius privilege of 1565.
ENDuring the time of Vilnius Parliament in 1565-1566, the nobility of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) petitioned the ruler Sigismund Augustus with the request to establish the self-government organs of the nobility – the Parliaments of Powiats – as per Poland's example. The ruler agreed and on 30 December 1565 issued a special Charter, which was called the Vilnius Charter. It for many years determined the future development of GDL, thus, without a doubt it is worth paying attention. The article intends to discuss the circumstances for the emergence of Vilnius Charter, legal status, fortune of the Charter's original and places of storage, as well as the history of its publication. Soon after the emergence of the Charter's original, its text was written in to the Books of GDL Chancellery (Lithuanian Metrics). At the end of the article, the Charter's original and its copy are provided. The diplomatic analysis of the Vilnius Charter's original shows, that the GDL Chancellery prepared it within a short period of time. The Charter did not only legally legitimize Parliaments of Powiats, but the Parliament of the State itself – Seimas; this way it gave a factual possibility for the nobility of GDL to participate in the governing of the state. As all the others most important documents of the state, Vilnius Charter firstly ended in the GDL Treasury, at the Vilnius Lower Castle.Later on, it was stored in the private archives of the lords Radvilos and after World War Two it was transferred to the General Archive of Old Acts in Warsaw, were it is stored to this day. The text of the Charter since 1848 was published numerous times; however, the majority of publications cite not the original, but the copy in Lithuanian Metrics. Thus, until modern times, the need to introduce the Charter's original in to the scientific circulation remains.