Government role in economic policy
LTEkonominės literatūros bei OECD šalių, ypač - Suomijos, patirties analizės pagrindu analizuojamas vyriausybės vaidmuo kuriant ir realizuojant ekonomikos politiką bei strategiją. Svarbus politikos aspektas - šalyse ir pasaulio ekonomikoje vykstantys struktūriniai pokyčiai. Metaanalizės ir autoriaus atliktų tyrimų Lietuvoje pagrindu ieškoma atsakymų į pagrindinį tyrimo klausimą: ar šiuolaikinės ekonomikos teorijos duoda pakankamą atspirtį, nustatant vyriausybės vaidmenį ir kaip šis vaidmuo dera su vadinamąja "gerąja pramonės politikos patirtimi". Ši patirtis atskleista įvairiuose įmonių klasterių formavimo modeliuose. Trijose pagrindinėse straipsnio dalyse atskleisti svarbiausi problemos aspektai. Pirmoje dalyje apibendrinama mokslinė diskusija apie vyriausybės tinklus. Antroje dalyje, remiantis Porterio "deimanto modeliu", analizuojama klasterių prigimtis ir įvairių šalių pramonės politikoje tam skiriamas dėmesys. Žinių ir informacijos visuomenėje klasterių kūrimasis neatsiejamas nuo efektyviai funkcionuojančios Nacionalinės inovacijų sistemos. Trečioje dalyje pateikiamas Suomijos ir Lietuvos pramonės politikos akcentų palyginimas. Mokslinėje literatūroje vyrauja požymis, jog vyriausybės vaidmuo ekonomikoje daugiausiai pasireiškia per struktūrinius pokyčius. Todėl nerekomenduojamas tiesioginis kišimasis, bet skatinamas horizontalusis poveikis, kuriuo siekiama kompensuoti tai, ko negali padaryti rinkos jėgos. Antra vertus, yra daug sričių, kada vyriausybės kišimasis nepageidautinas, nes dėl savo prigimties ji to efektyviai negali daryti. Straipsnyje diskutuojama su M. Porter itin liberaliu požiūriu į ekonomiką.Jis įžvelgia tik labai ribotą ratą problemų, kurių pati rinka nepajėgi suvaldyti. Šis požiūris didele dalimi pasiteisina JAV, tačiau Europoje sąlygos yra objektyviai kitokios. Juo labiau jos kitokios yra tokiose šalyse kaip Lietuva, kur rinkos mechanizmai ir investicijos dar nėra pilnai susiformavę, išlieka daug sričių, kuriuose rinka nepajėgi kokybiškai spręsti problemas. Inovacijų ir skatinimo sistema vaidina išskirtinį vaidmenį Suomija, kaip ir daugelis kitų sėkmingai besivystančių šalių, savo sėkmę grindžia investicijomis į technologijas, mokslą, inovacijų skatinimą. Tokios sistemos Lietuvoje kol kas dar nėra sukurta. Kitas svarbus vyriausybės vaidmuo ekonomikos politikoje - realizuoti komunikavimo funkciją Visų pirma - turėti ateities viziją, ją komunikuoti suinteresuotoms visuomenės, ūkio grupėms. Vizija turi būti reali, patikima ir suprantama, tik tuomet ji pasieks tikslą. Svarbu įvertinti, jog šalies ekonomikos vizija bus aktualiausia pramonės ir verslo atstovams, nes būtent jie ją ir realizuos. Todėl akcentai vizijoje turi būti aktualūs visų pirma šiai interesų grupei. Lyginamoji Lietuvos, Suomijos ir Europos Sąjungos pramonės politikos analizė leidžia teigti, jog visos jos turi tą patį metodologinį pagrindą, deklaruoja tas pačias vertybes, siekia panašių tikslų. Tačiau Lietuvos atveju daugiausiai problemų kelia parengtos politikos realizavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominė politika; Inovacijos; Inovacijų sistemos; Klasteriai; Pramonės politika; Skatinimo sistemos; Suomija (Finland); Vyriausybės vaidmuo; Clusters; Economic policy; Finland; Government role; Incentive systems; Industrial policy; Innovation; Innovation systems; Lithuania.
ENThe aim of this article is to discuss the role of the government in creating economy policy. This article analyses economic literature and the practice reported in international organizations on government role and looks in particular at industrial policies dealing with the structural issues. The research provided in Lithuania by the author of this article allowed compare approaches used in Lithuania to those in El) countries. The article is organized as follows: Part I looks at economic theory and summarizes the discussion on the role and tasks of the government. Part II looks at more systemic industrial policy agendas. The main point of reference is the Cluster Development Model proposed by Michael Porter. This will be complemented with a look at National Innovation Systems Model. Part III provides some conclusions for subsequent research that the author plans do undertake, comparing the Finnish and Lithuanian industrial strategies within the EU integration perspective. [From the publication]
