LTStraipsnyje siekiama atskleisti politikos formavimo stiliaus (platesne prasme - kultūros) pokyčius Lietuvoje. Skirtingai nei teigiama kai kurių tyrėjų akademiniuose darbuose, straipsnis nepasirenka išankstines „linijinės" teorinės perspektyvos. Tokia perspektyva paprastai grindžiama teiginiu apie pokomunistinių šalių politikos formavimo stiliaus „linijinę" raidą nuo autoritarinio, valdžios struktūrų dominuojamo, link demokratiško, viešais svarstymais ir piliečių dalyvavimu paremto, sprendimų priėmimo. Straipsnyje stengiamasi įžvelgti visapusiškesnį, kompleksiškesnį politikos formavimo ir visuomenės dalyvavimo procesą. Šiuo tikslu, kaip empirinių tyrimų objektas ir teorinių argumentų formulavimo šaltinis, pasirenkama aplinkosaugos politikos ir visuomenės dalyvavimas raida Lietuvoje. Analizuojamas piliečių dalyvavimas ir įtaka aplinkosaugos politikos formavimui sovietiniu, tautinio atgimimo ir pereinamuoju laikotarpiu. Remiantis interviu, dokumentų ir antrinių šaltinių tyrimais bei diskurso analize, straipsnyje parodomi du lūžiai Lietuvos politikos formavimo kultūroje. Pirma - posūkis nuo „dviveidžio" (oficialaus ir latentinio) politinės kultūros tipo, būdingo sovietmečiui, link euforiško tikėjimo piliečių tiesioginiu dalyvavimu ir demokratiniu šalies valdymu, pasireiškusiu „Dainuojančios revoliucijos" laikotarpiu.Šis perėjimas analizuojamas neapsiribojant tradiciniais teiginiais apie pilietiškumo ir demokratiškumo stoką Lietuvos visuomenėje sovietmečiu. Čia taip pat atskleidžiami politikos formavimo keliai ir socialinių veikėjų latentinės sąveikos būdai, kurių pagalba buvo priimami aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu svarbūs sprendimai. Antrasis lūžio etapas euforiško tikėjimo greitu perėjimu į pilietinę visuomenę ir demokratišką politikos formavimą pabaiga 1990-ų pradžioje ir politikos kultūros perėjimas (аrba grįžimas) prie „oligarchiško" aplinkosaugos ir ūkio politikos formavimo stiliaus. Šiam stiliui - arba politikos formavimo kultūrai plačiąja prasme - būdingas valdžios struktūrų ir privataus sektoriaus dominavimas. Taip pat pastarajam laikotarpiui ir socialinei raidai būdinga gilėjanti visuomenės individualizacija ir nusivylimas viešosios politikos deklaratyviu demokratiškumu bei realiai oligarchiškais politikos formavimo būdais bei kultūra. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosaugos politika; Demokratija; Pilietinė visuomenė; Politikos formavimas; Politikos kultūra; Politikos kultūros sociologija; Visuomenės dalyvavimas; Civic society; Democracy; Environmental policy; Formation of policy; Lithuania; Policy culture; Public participation; Sociology of policy culture.
ENThe present paper aims at diagnosing the change in policy culture in Central and Eastern Europe, particularly in Lithuania, focusing on the field of environmental policy. The article analyses public participation during the Soviet period, the years of collapse of the Soviet system, and contrasts it with the social change in the years of transition to the market economy and to democratization of society. Based on the interviews with relevant actors, secondary data analysis, and discourse analysis, this paper illuminates a shift to a different mode of public involvement in environmental S&T policy. This shift, or dialectics of policy culture, is epitomized by a changing mode of citizen participation - from latent in form "double faced" culture in the Soviet times to euphoria about civic democratic governance and direct participation during the years of the "Singing revolution", to another round of colonization of public policy by the bureaucratic domain and the private sector during the 1990s. [From the publication]