Motinystės atsisakymo emocinė raiška : motinų patirties kritinė refleksija
LTVaiko atsisakymas yra svarbi sritis tyrinėjant įvaikinimo triadą (biologiniai tėvai, įtėviai ir vaikas), kurioje iki šiol susitelkiama tik ties įvaikinamu vaiku, jo įtėviais ir tolesnėmis jų gyvenimų istorijomis, bet visai neskiriama dėmesio įvaikinto vaiko biologinei motinai. [...] Straipsnio tikslas – atskleisti, kokias prasmes motinystės atsisakymo procese moteris suteikia savo emociniams išgyvenimams. [...] Vaiko ir motinystės atsisakymas yra sudėtingas kompleksinis procesas, įvardijamas kaip vaiko netektis. Jo metu moterys išgyvena stiprius netektį patyrusiems žmonėms būdingus gedėjimo jausmus. Net po kelerių metų nuo to laiko, kai atsisakė vaiko ar vaikų, moterys vis dar nebūna susitaikiusios su išsiskyrimu. Atvirkščiai, jos išgyvena kaltę, klaidingą kaltę ir gėdą. Šie jausmai yra socialiai sukonstruoti, ir motinystės atsisakymo tema tampa draudžiama tema. Taigi, vaiko atsisakymas nėra įvykis, trumpalaikis procesas, o ilgalaikes pasekmes turintis ir neribotą laiką trunkantis gedėjimo vyksmas. Tokiu atveju vien dėl išsiskyrimo su vaiku moteris patiria sekinančias emocijas, kurias sustiprina tolimesni svarstymai apie save kaip motiną. Šiuos išgyvenimus ir skaudžias pasekmes sunkina visų emocijų slopinimas, nesidalijimas jomis net su asmenimis iš artimiausios aplinkos bei aplinkinių smerkimas. Remiantis grindžiamosios teorijos metodologinėmis prielaidomis buvo atrasta esminė motinystės atsisakymo kategorija – vaiko atsisakymas kaip geresnio gyvenimo vaikui suteikimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emocinė išraiška; Emocinė raiška; Motinystė; Motinystės atsisakymas; Emotional experience; Emotional expression; Motherhood; Motherhood's refusal; Motherhood's relinquishment.
ENGiving up a child is an important field in the research of adoption triad (biological parents, foster parents, and child), which still focuses on the adopted child, foster parents and their further life stories only, but do not give any attention to the biological mother of the adopted child. The aim of the article is to reveal the meanings a woman gives to her emotional experiences in the process of giving up motherhood. Giving up a child and motherhood is a sophisticated, complex process identified as a loss of child. During this period the women experience strong feelings of grief characteristic to people who have suffered a loss. Even after several years from giving up a child or children, the women are not always reconciled with the separation. In the contrary, they experience guilt and shame. These feelings are socially constructed and the topic of giving up motherhood becomes a taboo. Thus, giving up a child is not an event or a short-term process, but a process with long-term consequences and lasting an unlimited period of time. In such case, the separation from a child alone causes exhausting emotions, which are fuelled by further considerations of herself as a mother. These experiences and painful consequences are aggravated by the inhibition of emotions, not sharing them even with the closes people and condemnation of others. Based on the methodological assumptions of the grounded theory, the essential category of giving up motherhood was identified: giving up a child as providing a possibility of a better life to a child.
