Judėjimo negalią ženklinantis atributas - vežimėlis. Fenomenologiškai grindžiamo sociologinio supratimo galimybė

LTStraipsnyje, pasitelkiant Alfredo Schützo sociologines fenomenologines sąvokas ir asmenines judėjimo negalią turinčių žmonių naracijas, siekiama atskleisti, kaip asmenys, dieną iš dienos praleidžiantys sėdėdami neįgaliojo vežimėlyje, subjektyviomis prasmėmis kuria ir konstruoja jiems reikšmingą socialinę tikrovę, kurios vienas kertinių kasdienybės elementų yra pats vežimėlis. Dėl skirtingų interpretacijos schemų, taikomų tam pačiam ženklui „perskaityti“, skirtingi individai tam pačiam objektui – šiuo atveju neįgaliojo vežimėliui – priskiria skirtingas prasmes, jiems jis ženklina skirtingą tikrovę. Taigi prasmių įvairovė, suteikiama vežimėliui, priklauso nuo kiekvieno neįgalaus asmens turimos socialinio žinojimo atsargos, kuri apima kultūrines, simbolines visuomenėje vyraujančias neįgalumo reikšmes, taip pat nuo negalios pobūdžio (įgimtos ar po traumos/ligos įgytos) asmeninės patirties sąveikose su kitais neįgaliaisiais iki traumos arba tos patirties neturėjimo bei nuo reikšmingų kitų, kurie vienaip ar kitaip dalyvauja formuojant arba koreguojant neįgaliojo nuostatas vežimėlio atžvilgiu resocializacijos procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologinė sociologija; Judėjimo negalia; Subjektyvi prasmė; Neįgalumas; Subjektyvi prasmė; Vežimėlis; Disability; Motor disability; Disabled; Phenomenological sociology; Subjective meaning; Wheelchair.

ENArticle applies Alfred Schutz’s phenomenologically grounded sociological perspective to explore how people in wheelchairs construct and maintain their significant social reality through subjective meanings, one of the key elements of everyday life being the wheelchair itself. Their personal narratives are based on qualitative in-depth interviews and suggest that due to the different schemes of interpretation applied towards ‘reading’ the same sign – in this case the wheelchair – different individuals assign different meanings, which to them signify different realities. This variety of meanings given to the wheelchair depends on the stock of social knowledge available to each person with a disability, which includes the cultural and symbolic meanings of disability that prevail in a society, as well as the type of disability – congenital or injury / illness – acquired. The meanings also vary based on personal experience of interactions with other disabled people prior to injury, or on a lack of such experience. Among people with disabilities, such factors (facets) are involved in the formation or adjustment of attitudes towards the wheelchair during the resocialisation process. [From the publication]