Edukologijos mokslininkų idėjų sklaida, aktualizuojant švietimo ir ugdymo metodologinių ir prakseologinių kontekstų kaitą : [recenzija]

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnio tikslas – pritaikyti socialinės nelygybės ir politinių procesų pokomunistinėje Lietuvoje analizei Roberto Eriksono, Johno Goldthorpe’o ir Lucienne Portocarero (EGP) klasių teoriją, kuri tęsia Maxo Weberio socialinės struktūros analizės tradiciją. Pirmame skirsnyje analizuojamos priežastys, kodėl atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Lietuvos sociologai beveik visiškai apleido tyrimų barą, kurį sociologijos klasikai laikė pagrindiniu, – visuomenės socialinės struktūros analizę. Aptariami dviejų tyrimų, skirtų pokomunistinės Lietuvos socialinės struktūros analizei rezultatai, palyginama indukcinė ir dedukcinė socialinės struktūros analizės metodologija, išryškinami dedukcinės metodologijos privalumai. Antrame skirsnyje išdėstoma EGP klasių teorija, pateikiant ją kaip kūrybišką klasikinių Maxo Weberio socialinės struktūros idėjų tąsą. Išryškinami Maxo Weberio ir Karlo Marxo klasių sampratų skirtumai, o EGP klasių teorija palyginama su jos pagrindinėmis šiuolaikinėmis alternatyvomis: neomarksistine Eriko Wrighto klasių teorija, orientuota į išnaudojimo santykių analizę, ir amerikietiškąja socialinės stratifikacijos analizės koncepcija, orientuota į individualaus socialinio ekonominio statuso (SES) matavimus. Trečiame skirsnyje neovėberiškai analizuojama pokomunistinės Lietuvos klasinė struktūra, pateikiant jos 11, 7, 5 ir 3 EGP klasių modelius. Remiantis diachroniniais ir sinchroniniais palyginimais bei istorine analize išryškinami šios struktūros bendrieji ir saviti nacionaliniai bruožai.Reikšminiai žodžiai: Edukologija; Šiaulių universitetas; Education; Šiauliai university.

ENThe article analyses social inequality and political processes in post-Communist Lithuania using the class theory of Robert Erikson, John Goldthrope and Lucienne Portocarero (EGP), which continues Max Weber’s tradition of social structure analysis. The first part analyses the reasons why, after the restoration of Lithuanian independence, Lithuanian sociologists totally neglected the research bar, which was central in classical sociology, i.e. the analysis of social structure. The results of two researches dedicated to the social structure of post-Communist Lithuania are discussed. The inductive and deductive methodologies of social structure analysis are compared, and the advantages of the latter are highlighted. The second part outlines EGP class theory considered as a creative continuation of Weber’s classical analysis of social structure. The differences between notions of class offered by Max Weber and Karl Marx are highlighted, and EGP class theory is compared to its main contemporarily alternatives: Erik Wright’s neo-Marxist class theory, which emphasises exploitation relations between classes, and American social stratification analysis, which focuses on the measurement of socio-economic status (SES). The third section offers a neo-Weberian examination of post-Communist Lithuania’s class structure by representing the models of its 11, 7, 5 and 3 EGP classes. Diachronic and synchronic comparisons and historical analysis are used to point out the features of Lithuanian class structure that are shared with other similar countries.