LTSenieji Lietuvos vienuolynai sudaro nedidelę, tačiau labai savitą bei vertingą Lietuvos kultūros paveldo dalį. Nors dėmesys į šiuos senuosius sakralinius objetus dažniausiai nukreipiamas pastebėjus įvairaus pobūdžio pavcldosaugos pažeidimus, senieji vienuoliniai objektai taip pat yra ir tam tikros visuomenės dalies kasdienio gyvenimo dalis. Straipsnyje analizuojamos 15 senųjų vienuolinių Lietuvos paveldo objektų, plėtojamų pašvęstojo gyvenimo institutų, visuomeninės vertės. Visuomenė konceptualizuoja paveldo verčių sąvokas, kurios savo ruožtu daro įtaką tam, kas suvokiama kaip vertinga. Tačiau, oficialiosios visuomeninės sakralinio paveldo vertės dažnai nesutampa su vyraujančiomis plačiosios visuomenės konkretiems objektams priskiriamomis vertėmis. Pasirinktu analizės būdu, pasitelkiant J. Jokilehto ir B. M. Feilden pasiūlytą paveldo verčių tipologiją,bandoma kiek įmanoma objektyviau bei lyginamojoje perspektyvoje pateikti gana subjektyvias 15 senųjų Lietuvos vienuolynų vertes. Atliktas socio-antropologinis, analitinis tyrimas leidžia teigti, jog ryškiausios yra tarpusavyje susijusios tapatumo bei panaudos vertės, o didžiausi neišnaudoti potencialai glūdi socio-ekonominėje verčių grupėje. Būtent pastarajai priklausančios švietimo bei politinės vertės yra vienos mažiausiai išnaudojamų. Išanalizuoti duomenys taip pat leidžia daryti prielaidą, jog paveldo panauda yra koreliaciniu ryšiu susijusi su minėtų sakralinių objektų vertėmis bei jų puoselėjimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos vienuolynų paveldas; Panauda (panaudojimas); Paveldas; Paveldas, architektūros; Paveldas, religinis; Paveldo vertės priskyrimas; Pavldo vertybės; Sakralinis paveldas; Vertė; Vertė, viešoji; Vienuolynai; Vienuolynų paveldo verčių fukcionavimas; Functioning monastic heritage values; Heritage; Heritage value attribution; Heritage values; Heritage, architectural; Heritage, religious; Lithuania; Lithuanian monastic heritage; Monasteries; Resort; Sacral heritage; Value; Value, public.
ENThe old Lithuanian monasteries are considered a minor but very distinctive and valuable part of Lithuanian cultural heritage. Though attention to these old sacral objects is commonly paid after noticing various violations of heritage protection, the old monastery objects are also a part of everyday life of a particular part of society. The article presents the analysis of social values of 15 old monastic objects of Lithuanian heritage, developed by consecrated life institutes. Society conceptualises the concepts of heritage values that in turn influence what is perceived as valuable. However, the official values of social sacral heritage often vary from the prevailing values attributed to particular objects by the general public. While applying the method of analysis and the typology of heritage values by Jukka Johilekto and Bernard Melchior Feilden, it is attempted to present quite subjective values of the 15 old Lithuanian monasteries in the comparative perspective as impartially as possible. The performed social–anthropological analytical research suggests that the most vivid are the interconnected values of identity and lending, whereas the greatest unexploited potentials are in the group of social–economic values. It is educational and political values belonging to the latter group that are amongst the least exploited ones. The analysed data also suggests that lending of heritage is related through correlational link to the aforementioned values of sacral objects and their maintenance.