Vienuolijų plėtojami senieji Lietuvos vienuolynai valstybinės ir europinės paveldo apsaugos kontekste
LTVienuolijų plėtojami senieji Lietuvos vienuolynai sudaro nedidelę, tačiau svarbią dalį Lietuvos sakralinio paveldo, kuris taip pat priklauso ir bendram Europos palikimui. Straipsnio tikslas yra traktuojant vienuolių puoselėjamus LDK vienuolijų architektūrinio palikimo objektus kaip funkcionuojančias socialines struktūras, išskirti svarbiausius teisinę vertę turinčius dokumentus, formuojančius jų paveldosauginio plėtojimo galimybes. Paveldo objektams būtinas naudojimo mechanizmas, kuris leistų kontroliuoti lankytojų srautus, o tai galima padaryti atrandant tinkamą paveldo objektų vaidmenį kasdieniame gyvenime. Vienuolijos, kaip specifinė senuosius vienuolinius paveldo objektus plėtojanti grupė, patenka į gana griežtai apibrėžtą formaliųjų Lietuvos mastu paveldo puoselėjimo galimybių schemą, kurios konkretumas šiuo atveju reiškia ne tik aiškumą, bet ir galimybių ribotumą. Ypač didelės svarbos tampa Vyskupų konferencijos sprendimai, kurie senojo vienuolinio paveldo plėtojamo vienuolijų neišskiria kaip prioritetinio. Tai taip pat reiškia, jog vienuolijos netiesiogiai tampa įpareigotomis ieškoti alternatyvių būdų paremti jų plėtojamų objektų paveldosaugines iniciatyvas. Senieji Lietuvos vienuolynai saviti ne tik unikaliomis priskiriamomis vertybėmis, bet ir puoselėjimo prieigomis, kurias patartina nuolat tobulinti ir atnaujinti. Būtent šių konkrečių objektų matymas platesniame paveldo kontekste bei aiškūs finansavimo mechanizmai gali padėti plėtoti dabar turimą potencialą.Reikšminiai žodžiai: Dokumentai; Dokumentai, tarptautiniai; Lietuvos paveldosauga; Lietuvos vienuolynai; Paveldas; Paveldas, architektūros; Paveldo plėtojimas; Paveldosauga; Plėtra; Tarptautiniai paveldosaugos dokumentai; Vienuolynai; Convents; Development; Documents; Documents, international; Heritage; Heritage development; Heritage, architectural; International documents of heritage protection; Lithuania; Lithuanian heritage protection; Lithuanian monasteries.
ENOld monastic heritage objects represent a significant and very specific part of Lithuanian sacral heritage. Thus the object of the study is concentrated on monastic heritage objects, which were built within the territory of today's Lithuania until the 19,h century and are now developed by different Institutes of Consecrated Life. In the article contemporary monastic heritage conservation problems and potentials in Lithuania are being uncovered by analytical, statistical and sociological-anthropological analysis, which should broaden the prevailing perception of monastic heritage as physical objects by the concept of functional structure, characterized by conspicuous traits. Using several research methods several results are achieved: Identified the most potentially relevant to the functioning of the old Lithuanian monastic heritage parts of the international and national documents; Noted several substantial peculiarities of the international and national document employment in the context of Lithuanian sacral heritage; Defined the nominal heritage development makings available by the Institutes of Consecrated Life as Lithuanian monastic heritage proprietors. Collected data raises a presumption that seeing old monastic Lithuanian heritage in the wider context of heritage and convcrsancc of financial mechanisms at function could unburden the development of the potentially pertained values. [From the publication]
