Erotizmai lietuvių valstiečių talkose

LTStraipsnio tikslas - pabandyti nustatyti, ar buvo XX a. talkose siekta peržengti visuomenės sukurtų kolektyvinių moralės normų ribas ir kaip tai buvo daroma; pasekti erotikos elementų talkose tikslus ir veiksmus bei kurios valstiečių grupės aktyviausiai reiškėsi erotizuotose talkų veiksmuose; pabandyti nustatyti erotizmo apraiškų talkose atsiradimo priežastis. Pagrindiniu šaltiniu šiems tikslams pasiekti pasitelkiama etnografinė lauko tyrimų, archyvinė medžiaga, įvairių autorių tyrinėjimai. Turima etnografinė medžiaga išsamiau leidžia kalbėti apie XX a. I pusės talkas. XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės talkų papročiuose ir talkininkų elgsenoje maža erotinių metaforų, o pirmenybė teikiama atviresniam veiksmui. Tai, kad erotizmus toleravo (ne absoliučiai) kaimo bendruomenė, rodytų buvus suprastą jų socialinę reikšmę pačios bendruomenės gyvenimui. Plačiausiai erotizmai reiškėsi baigiamojoje talkų stadijoje ir susiję su įvairiomis jų pramogomis. Galima daryti išvada, kad valstietiškoje kultūroje žmogaus ir gamtos vaisingumui sustiprinti skirtos magijos elementai nagrinėjamu laikotarpiu iš tikrųjų gyvavo tik kaip pasyvi liaudies patirties dalis, bet ne vadovas veiksmui. Tačiau, tai kad erotizuotose veiksmuose, be darbo įrankių, vartojamos apeiginės, netgi ritualinės paskirties priemonės, kaip tarpininkai tarp lyčių, talkų erotikos ištakos glūdi tiek gyvenimiškoje praktikoje, tiek agrarinėje ir vedybinėje magijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Erotika; Talkos; Lietuviai; Papročiai; Erotica; Bee; Lithuanians; Traditions.

ENThe article aims to find out whether limits of collective morale used to be intervened during bees of the 20th century and how was done; to follow aims and actions of elements of eroticism during bees and to define which groups of peasants the most actively participated in eroticized actions of bees; to find out reasons of occurrence of manifestations of eroticism during bees. Ethnographic material of field researches, archive material, various investigations of the author was used as basic source to reach these purposes. Available ethnographic material enables to broadly speak about bees of the firsts half of the xx century. Customs of bees of the end of the 19th century and the first half the 20th century and behaviour of participants of bees lack erotic metaphors, and priority is being given to open action. The fact that eroticism was tolerated (not absolutely) by rural community would inform us that people understood its social significance to community life. The most actively eroticism has been expressed in final phase of bees and linked with various occasions. The conclusion can be made that magic elements in rural culture intended to strengthen fecundity of human and nature during the period being analysed in fact existed only as passive components of experience, and not as a guidelines of action. However it may be assumed that due to the fact that in eroticized actions not only work tools are used but also even measures of ceremonial purposes, as mediators between two genders, origin of eroticism of bees lays in both: everyday life and agrarian and marriage-based magic.