Mažosios Lietuvos tarmės ir jų fonetika

LTStraipsnio tikslas - apibendrinti duomenis apie Mažosios Lietuvos senbuvių lietuvių šnektas, jas suskirstyti į tarmes ir patarmes. Darbo metodas -šnektų fonetikos ypatybių gretinimas, išvedant jų izoglosas. Dauguma Mažosios Lietuvos vietinių gyventojų 1944 metais buvo išnaikinta, išvaryta. Jų tarmėms aprašyti liko tokie šaltiniai: 1) kalbininkų studijos (tiek kilusių iš to ploto - Jurgio Gerulio, Danieliaus Kleino, Aleksandro ir Fridricho Kuršaičių, Kristupo Gotlybo Milkaus, Pilypo ir Povilo Ruigių, tiek ir kitų - Adalberto Becenbergerio, Aleksandro Doričiaus, Vlado Grinaveckio, Antano Salio, Christijano Stango, Zigmo Zinkevičiaus), 2) tautosakos rinkiniai (Kristupo Jurkšaičio, Viliaus Kalvaičio, Liudviko Rėzos ir kitų), 3) senieji raštai (Jono Bretkūno, Jono Rėzos, Baltramiejaus Vilento ir t.t.), 4) grožinė literatūra (Kristijonas Donelaitis, Vydūnas) ir kiti šaltiniai, kurie bandė laikytis ir Mažosios Lietuvos raštų normų. Iš tos literatūros galima susidaryti neblogą vaizdą apie svarbiausias Mažosios Lietuvos tarmių ypatybes. Ateityje šia tema kalbininkų turėtų būti parengtas didelis apibendrinantis veikalas. Dabar skubiausias uždavinys - įrašyti į magnetofono juostą tarmės tekstų iš buvusių Mažosios Lietuvos gyventojų, išblaškytų po visą pasaulį (Vokietiją ir kitas šalis) ir dar prisimenančių autentišką gimtąją šnektą. [Iš Įvado].Reikšminiai žodžiai: Baltsermėgių patarmė; Fonetika; Klaipėdiškių patarmė; Mažosios Lietuvos tarmė; Neringiečių patarmė; Pamarėnų patarmė; Stirukių patarmė; Vakarų aukštaičių tarmė; Vakarų aukštaičių tarmė, striukių patarmė; Vakarų žemaičių tarmė; Baltsermėgiai subdialect; Dialect of Lithuania Minor; Klaipėdiškiai subdialect; Neringiečiai subdialect; Pamarėnai subdialect; Phonetics; Striukiai subdialect; Subdialect of Klaipėdiškiai; Subdialect of Neringiečiai; Subdialect of Pamarėnai; Subdialect of Striukiai, subdialect of Baltsermėgiai; Western Aukštaitian dialect; Western Highlanders dialect; Western Lowlanders dialect; Western Žemaitian dialect.

ENIn the southeast of Lithuania Minor the short unstressed inflexions are retained (baltsermėgiai) and in the other places the short vowels fall off and the long vowels become shorter, e.g.: kãra „karo, karą", žẽme „žemę". In the unstressed inflexions the short e was pronounced instead of the vowel о after the palatalized consonant, e.g.: kráuje „kraujo", padêje „padėjo". The Striukiai pronounced the diphthongs au, ai, ei as monophthongs, e.g.: sálė „saulė", šákštai „šaukštai", kékti „keikti". The Klaipėdiškiai and Tilžėnai did not distinguish ė, о and ie, uo. So these subdialects of Lithuania Minor are the part of the Lithuanian language influenced by the Lowlanders (especially at their boundary). The stressed short e and a were most often made longer, e.g.: més „mes". The Lietuvininkai differed from the Lowlanders because they narrowed the vowel e to ie, e.g.: kiele „kelią". The vowel e was often pronounced instead of a, especially in the first sound of the diphthongs, e.g.: dédava „dėdavo", réuti „rauti". Under the influence of the Low Lithuanian dialect, the short vowels i and u were often pronounced a little bit wider. Made much wider they became e and o. As in all the dialects of the Kauniškiai, the diphthongs en and in were pronounced as ę and į in the infinitive, e.g.:gyvęk „gyvenk",gįti „gyti". [From the publication]