Įvykius Lietuvoje nušviečiant: Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių veikla 1987-1992 m.

LT1987 m. politinei atmosferai Lietuvoje ėmus kaisti, suaktyvėjus Lietuvos laisvės lygos veikimui ir įsisteigus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui, lietuvių išeivija stebėjo situaciją Lietuvoje ir reagavo. Pavienės visuomeninės išeivijos institucijos suintensyvino savo veiklą arba pradėjo ruoštis, kad galėtų prisidėti prie vykstančių politinių procesų. Niujorke įsikūręs Lietuvių katalikų religinei šalpai priklausęs Lietuvių informacijos centras (LIC) įsteigė filialą Vašingtone. JAV lietuvių bendruomenė įsteigė Visuomeninių reikalų raštinę. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo informacijos srautas didėjo; reaguojant į išaugusią paklausą, Čikagoje buvo įkurta informacinė telefono linija „Lithuanian Hotline“, užsiėmusi nuolatine ir reguliariai atnaujinama informacija apie įvykius Lietuvoje. Priklausydami skirtingoms institucijoms, LIC ir Visuomeninių reikalų raštinė siekė skirtingų tikslų. LIC Niujorke ir Vašingtone dirbo su JAV bei pasaulio žiniasklaida ir rūpinosi informacijos sklaida; Visuomeninių reikalų raštinė dirbo tiesiogiai su politinėmis institucijomis ir politikais; tačiau net ir siekdamos skirtingų tikslų, šios institucijos savo veikla dažnai sustiprindavo viena kitą ir dirbo bendram tikslui.Straipsnyje nagrinėjama JAV lietuvių visuomeninių įstaigų, kurios organizavo politinių įvykių Lietuvoje viešinimą spaudoje, tarp JAV politikų ar vyriausybinių organizacijų darbuotojų, veikla 1987-1992 m. Kaip buvo organizuojama įstaigų veikla, kokiais mechanizmais buvo siekiama įgyvendinti keliamus tikslus? Kaip organizacijos dalijosi veiklos laukus, kiek dirbo bendrai? Tokius klausimus straipsnyje ir mėginama nagrinėti. Straipsnis parengtas naudojantis lituanistikos tyrimo ir studijų centre, VDU lietuvių išeivijos institute esančiais fondais, kai kurių asmeninių archyvų medžiaga, interviu metu gauta informacija. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: "Lietuvių įkaitinta linija"; Išeivija; Lietuvių bendruomenės Visuomeninių reikalų taryba; Lietuvių informacijos centras; Lietuvių išeivija JAV; Politinis lobizmas; Sąjūdis; Žiniasklaida; "Lithuanian Hotline"; Diaspora; Lithuanian Information Center; Lithuanian Perestroika Movement; Lithuanian Perestroika Movement (Sąjūdis); Lithuanian diaspora Community in the USA; Media; Political lobbying; Public Affairs Council of the Lithuanian-American Community.

ENWhen in 1987 the political atmosphere in Lithuania began to heat up with the appearance, in public, of the Lithuanian Freedom League and the Lithuanian Perestroika Movement (Sąjūdis), the Lithuanian diaspora community kept its eyes on events in Lithuania and responded accordingly. A number of community institutions either stepped up their activities or got ready to do so. In New York, Lithuanian Catholic Religious Aid, Inc., set up the Lithuanian Information Center (LIC) and opened an office in Washington, D. C. The Lithuanian-American Community established a Public Affairs Council. After independence was regained the information flow increased; and in response to the growing demand for it, a Lithuanian Hotline was set up in Chicago for providing continuous and constantly updated information on developments in Lithuania. Belonging to separate institutions, the LIC and the Public Affairs Council pursued different objectives. The LIC in New York and Washington worked with U. S. and world media to disseminate information; the office of the Public Affairs Council worked directly with political institutions and politicians; but though they had distinct missions the activities of these different offices often reinforced each other and were part of a common endeavor.This paper analyzes the activities that Lithuanian- American community organizations engaged in from 1987 to 1992 as they presented and explained political events happening in Lithuania to media, politicians, and government organizations operating in the United States. How were these activities organized and how did the relevant organizations seek to implement their goals? To what extent did they coordinate among themselves their strategies of action and the decisions they took? These are some of the questions the paper tries to shed light on. The research for this article makes use of materials found in the archives of the Lithuanian Research and Studies Center in Chicago and the Lithuanian Diaspora Institute of Vytautas Magnus University in Kaunas as well as personal files and information obtained through interviews. [From the publication]