Skyrybų visuomenė. Ištuokų raida, veiksniai, pasekmės

LTAutoriai į skyrybas žvelgia kaip į socialinį procesą, kurį, be kitų, formuoja ir socialinės kilmės jėgos. Knygos tikslas – atskleisti šio proceso demografinę raidą, identifikuoti jį lemiančius mikro-, mezo- ir makrolygmens veiksnius bei jų dinamiką, taip pat ilgalaikes ištuokų pasekmes vaikų gyvenimo kelio pasirinkimo bei partnerysčių atkūrimo galimybėms po skyrybų. Studijoje analizuojamos ne tik dabartinės, bet ir sovietinės ištuokos, kurios yra menkai ištyrinėtos, taip kartu atskleidžiant ištuokų proceso bei jį lemiančių veiksnių tęstinumą ir kaitą. Pasirinkta ilga praeities perspektyva siekiama parodyti, kad skyrybos yra neatsiejama Lietuvos išgyvento sovietinio modernybės projekto dalis. Šio darbo empiriniai pagrindai – demografinė statistika ir tarptautinio longitiudinio panelinio „Kartų ir lyčių“ tyrimo 2009 m. antrosios bangos empirinė informacija. Studiją sudaro septyni skyriai ir išvadų dalis. Kadangi ištuokų tyrimų laukas Lietuvoje gana tuščias, studijoje daug dėmesio skiriama ištuokų tyrimų raidos ir šiuolaikinių tendencijų analizei bei ištuokų teorizavimui. Antroje ir trečioje darbo dalyje teorizuojamos ištuokos šiuolaikinėje visuomenėje ir aptariami teorines hipotezes tikrinantys empiriniai rezultatai. Ketvirtoje darbo dalyje nagrinėjama ištuokų kaip demografinio proceso raida Lietuvoje nuo XX a. šešto dešimtmečio iki šių dienų. Penktoje studijos dalyje analizės žvilgsnis perkeliamas nuo skyrybų kaip makrolygmens proceso į mezo- ir mikrolygmenis. Šeštoje ir septintoje dalyje siekiama įvertinti, kaip skyrybos ženklina šeimos narių gyvenimus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos demografija; Mokslinis diskursas; Skyrybos; Skyrybų fenomenas; Skyrybų pasekmės; Skyrybų raida; Socialiniai reiškiniai; Šeimos kaita; Consequences of divorce; Development of divorce; Divorce; Family fluctuation; Lithuania; Lithuanian demography; Scientific discourse; Social phenomena.

ENThe authors see the divorce as a social process formed inter alia by social forces. The aim of the book is to reveal the demographic evolution of this process, to identify the determining factors at micro-, mezo-, and macrolevels and their dynamics as well as long-term effects of divorce on the possibilities of children to choose the path of life and restoration of partnership after a divorce. The study analyses not only current, but also Soviet divorces, which have hardly been researched, which also reveals the continuity and change of divorce process and its factors. A long perspective of the past was selected to demonstrate that a divorce is an integral part of Soviet modernist project experienced by Lithuania. The empirical basis of this work – demographic statistics and longitudinal panel study “Generations and Genders” of 2009. The study is comprised of seven chapters and conclusions. Since the research field of divorce in Lithuania is rather empty, the study focuses on the analysis of the development of divorce studies and theorization of current tendencies and divorce. The second and third part of the work present the theories of divorce in modern society and discusses the empirical results verifying theoretical hypotheses. The fourth part of the book analyses the evolution of divorce as a demographic process in Lithuania from the 50's of the 20th century until today. The fifth part of the study the focus changes from the divorce as a macrolevel process to mezolevel and microlevel. The sixth and seventh part seek to evaluate the effect of divorce on the lives of family members.