LTDarbo tikslas – nustatyti veiksnius, lemiančius Lietuvos gyventojų draudimo paslaugų įsigijimo sprendimus. Duomenų rinkimui panaudota struktūrinė 5 balų Likerto skalės klausimyno formos apklausa. Šiame darbe pasiūlytas tyrimo modelis, kurį sudaro du pagrindiniai etapai: įsigijimo polinkis ir sprendimas. Faktorių išskyrimas bei jų santykinių įtakos dydžių nustatymas atliekamas faktorinės analizės ir daugialypės regresinės analizės būdais. Identifikuoti penki faktoriai: draudimo sąlygų (draudimo paslaugos ir jos teikimo) priimtinumas /tinkamumas (faktorius F1); draudimo paslaugų teikėjo kompetencija (faktorius F2); vartotojų požiūris į draudimą pinigine prasme (faktorius F3); vartotojų (savo ir kitų) draudimo patirties pozityvumas (faktorius F4) ir draudimui mokamų įmokų sumos sumažinimo galimybė (faktorius F5). Analizė taikoma siekiant patobulinti tyrimo modelį, eliminuojant nereikšmingus ryšius tarp kintamųjų. Tyrimo metu eliminuoti ryšiai tarp faktoriaus F5 ir vartotojų polinkio įsigyti draudimo paslaugas, tarp faktoriaus F3 ir vartotojų galutinio sprendimo įsigyti draudimo paslaugas, tarp faktoriaus F4 ir vartotojų galutinio sprendimo įsigyti draudimo paslaugas. Po nereikšmingų ryšių tarp kintamųjų pašalinimo, modelis įgauna tikslesnes, kintamųjų įtakos vartotojų sprendimui įsigyti draudimo paslaugas reikšmes: Sprendimas = 0,192 F1 + 0,379 F2 + 0,156 F5 + 0,222 Polinkis + e2, kur e2 atspindi galimą kitų (į modelį neįtrauktų) kintamųjų įtaką. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje sprendimą draustis vis dar lemia piniginis aspektas. Vartotojai vertina draudimo paslaugas pirmiausia atkreipdami dėmesį į kainą bei ieško galimybių sumažinti draudimo paslaugoms mokėtinų pinigų sumą.Tyrimo rezultatai taip pat atskleidžia, kad vartotojų elgseną veikia vartotojų demografinės ir socio-ekonominės charakteristikos. Išskirtinos šios pagrindinės tyrimo išvados: vyrai pagrindžia savo draudimo sprendimus daugiausia dėl tinkamų draudimo sąlygų, o moterys – draudimo paslaugų teikėjo kompetencija. Įsigydami draudimo paslaugas brandūs asmenys, išimtinai rūpinasi draudimui mokėtinų įmokų sumos sumažinimo galimybe, o jaunuoliams (studentams) bei jauniems suaugusiesiems reikalingiausias pasitikėjimas draudimo paslaugų teikėjo kompetencija. Iš esmės lietuviams, 800 Lt mėnesinė pinigų suma asmeniui – tai pajamų lygis, kuris leidžia jiems ne tik turėti savo nuomonę į draudimo paslaugas, bet ir priimti galutinį sprendimą dėl jų pasinaudojimo. Kuo aukštesnis asmens išsilavinimas ar įgytas mokslo laipsnis, tuo mažiau veiksnių sąlygoja jų sprendimą įsigyti draudimo paslaugas: magistrai ir mokslų daktarai vertina vien draudimo paslaugų teikėjo kompetenciją, o bakalaurai, be draudiko kompetencijos įvertinimo, taip pat apsvarsto draudimo paslaugos ir jos teikimo sąlygas bei visus galimus piniginius aspektus. Vilniaus gyventojai, palyginti su asmenimis, gyvenančiais kitose vietose, įvertina kur kas platesnį veiksnių spektrą. Susituokę arba poroje gyvenantys asmenys, yra dažniau, nei vieniši asmenys linkę įsigyti draudimo paslaugas, jeigu egzistuoja galimybė sumažinti draudimo paslaugoms mokėtinų įmokų sumos dalį. Asmenys, kurie gyvena vieni, labiausiai apsvarsto draudimo sąlygų tinkamumą, o asmenys dviejų ar daugiau asmenų šeimos, priimdami sprendimą draustis atkreipia dėmesį į draudiko kompetenciją. Šeimų, turinčių bent vieną vaiką, sprendimus sąlygoja draudiko kompetencija, o šeimos, kuriose nėra vaikų, priimdamios draudimo paslaugų įsigijimo sprendimus, atsižvelgia į didesnį faktorių spektrą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Draudimo paslaugų vartojimas; Sprendimo įsigyti draudimo paslaugas priėmimas; Polinkis įsigyti draudimo paslaugas; Determinantės; Insurance consumer behaviour; Purchase decision making; Purchase inclination; Determinants; Lithuania.
ENPaper deals with the examination of insurance consumer behaviour in Lithuania. The purpose of the work is to determine the factors that explain the insurance service purchase decision of the Lithuanian citizens. To this end, a structured 5-point Likert scale questionnaire-based survey is employed to collect data. A research model composed of two main stages (purchase inclination and decision) is proposed. Factor analysis and multiple regression analysis are used to determine how the factors are formed and what their relative weights are. Five factors are identified: the acceptability of insurance conditions (F1), insurance service provider’s competence (F2), consumers’ monetary attitude towards insurance (F3), the positivity of consumers’ insurance experience (F4), and the possibility to reduce the amount of premiums payable for insurance (F5). Subsequently, path analysis is applied to further refine the research model by eliminating the less significant relationships between the variables (the relationships between F5 and inclination, between F3 and decision, and between F4 and decision were eliminated). The refined model provides the revised impact weights of the variables on the consumers’ decision to purchase insurance services: Decision = 0,192 F1 + 0,379 F2 + 0,156 F5 + 0,222 Inclination + e2, where e2 represents the possible impact of other variables. The results show that in Lithuania, insurance consumption decision making is still mostly influenced by monetary considerations such as consumers’ evaluation of an insurance service in monetary terms and the search for the possibility to reduce the amount of premiums payable for insurance. The results also indicate that the demographical and socio-economical characteristics of the consumers influence their behaviour. [From the publication]