Profesinis perdegimas kaip organizacinės elgsenos problema.

LTTyrimais įrodyta, kad darbuotojai, kurių darbo esmę ir turinį sudaro dažni ir intensyvūs kontaktai su kitais žmonėmis (medikai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, vadybininkai ir kt.), patiria stiprius psichinius krūvius, kurie ilgainiui pasireiškia emociniu išsekimu, intereso darbui praradimu, bendravimo sutrikimais, prastėjančia fizine savijauta. Tyrimo tikslas - pasiremiant mokslinės literatūros faktais, parodyti profesinio perdegimo fenomeno prigimtį, svarbą ir įtaką organizacinei elgsenai ir profesinei veiklai. C. Masach trijų faktorių modelis emocinį perdegimą traktuoja kaip konstruktą, susidedantį iš trijų komponentų: emocinio išsekimo, depersonalizacijos (cinizmo) ir profesinių siekių redukcijos. Salia šio modelio egzistuoja ir kiti: vieno, dviejų, keturių faktorių modeliai. Vieno faktoriaus modelyje akcentuojamas išsekimo aspektas, t. y. perdegimas - tai fizinio, emocinio ir kognityvinio išsekimo būsena, kuri laikoma pagrindine neigiamų išgyvenimų ir pasikeitusio organizacinio elgesio priežastimi. Perdegimo sindromo formavimasis - ilgalaikis procesas. Egzistuoja įvairūs požiūriai į šio proceso etapus ir jų skaičių. G. Grinberg'as (2003) šiame procese įžvelgia penkias stadijas. C. Cherniss (2001) - tris, H. Freudenbergeris - dvylika. Paskutinėse stadijose išryškėja esminės šio sindromo simptomų grupės. Jų įsisąmoninimas ir pastebėjimas padeda atpažinti savo ir kitų perdegimo sindromo formavimąsi. Straipsnyje aprašomi faktoriai, skirtingai veikiantys profesinio perdegimo procesą: amžius, darbo pobūdis, lytis, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, asmeninės savybės ir kt.Reikšminiai žodžiai: Profesija; Perdegimas darbe; Organizacinė elgsena; Profession; Job burnout; Organizational behavior.

ENThe studies show that the employees, the essence and content of work of which are frequent and intensive contacts with other people (medical doctors, pedagogues, social workers, managers, etc.) experience strong psychical load, which eventually manifests in emotional distress, loss of interest in the activities, disruptions in communication and deteriorating physical state. The study aims at, referring to the facts, provided by scientific literature, showing the nature of the phenomenon of professional burnout, its importance and influence to the organizational behaviour and professional activities. C. Masach’s three factors’ model views the emotional burnout as a construct of three elements: emotional distress, depersonalization (cynicism) and reduction of professional strivings. Apart from this model there exist certain others, i. e. models of one, two and four factors. The one-factor model emphasizes the aspect of deterioration, i. e. burnout, which is a state of physical, emotional and cognitive distress, which is considered the main reason for negative experience and the changed in organizational behaviour. Formation of the burnout syndrome is a lengthy process. There exist different views of the phases of the process and their number. G. Grinberg (2003) sees five stages of the process, C. Cherniss (2001) – three and H. Freudenberger – twelve. The essential groups of symptoms of the syndrome are manifested in the final stages, the awareness and noticing of which helps to notice the formation of the burnout syndrome in oneself or in a coworker. The article describes the factors, influencing the process of professional burnout, i. e. the age, character of work, sex, marital status, education, personal traits, etc.

• Psichologija / Psychology
• Vadyba / Management