LTNuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų Lietuvos įvaizdis formuojamas kaip tranzitinės šalies, tarptautiniais transporto koridoriais jungiančios Rytų ir Vakarų, Pietų ir Šiaurės šalis. Tranzito grandinėje svarų vaidmenį vaidina jūrų ir geležinkelių transportas, kurių sąveiką galima apibūdinti kaip bendrus interesus siekiant pritraukti tranzitinius krovinius ir optimaliai išnaudoti esamus infrastruktūros pajėgumus. Investicijos į infrastruktūrą ir agresyvi rinkodara turi užtikrinti bendros multimodalinės sistemos funkcionavimą ateityje pritraukiant naujus krovinius. Geležinkelių transportas - šios grandinės dalis - Klaipėdos uostą aprūpina kroviniais. Geležinkelių transportui Lietuvoje, pristatant krovinius į uostą, tenka konkuruoti ne tik su automobilių transportu, bet ir su kitų šalių geležinkeliais. Labai svarbiu veiksniu tampa geležinkelio infrastruktūros ir paslaugų technologinis, techninis, organizacinis plėtojimas pagal Europos Sąjungos šalių standartus. Nustatyta, kad geležinkelio ir uosto sąveika pirmiausia turi pasireikšti bendros tranzito politikos formavimu. Todėl būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp uosto kompanijų ir geležinkelių įmonės, įtraukiant į darbą atsakingus valstybinių institucijų atstovus. Įvertinant perspektyvines Klaipėdos jūrų uosto ir geležinkelio bendradarbiavimo kryptis būtina suformuoti geležinkelio technologinę bei techninę bazę konteineriniams vežimams plėtoti. Šie vežimai atspindi bendrą intermodalinių vežimų plėtrą pasaulyje ir turi vieną didžiausių potencialų Baltijos šalių krovinių tranzito rinkoje.Prognozuojama, kad artimiausiu metu konteinerinių krovinių srautas per Baltijos jūrą išaugs trigubai. Atlikus uosto rekonstrukcijos ir modernizavimo darbus (uosto įplaukos kanalo tobulinimas, gilinimas, krantinių rekonstravimas ir kt.) ir sutvarkius geležinkelio tinklą miesto ir uosto teritorijoje galima būtų sukurti efektyvią ir patrauklią infrastruktūrą, užtikrinti visapusę geležinkelio ir uosto sąveiką, padidinti Klaipėdos uosto konkurencingumą. Tarifų optimizavimas (geležinkelis + uostas) turi tiesioginės įtakos didinant konkrečių transporto maršrutų konkurencingumą, todėl labai svarbu ieškoti būdų susitarti visame transporto koridoriuje. Tai leistų optimizuoti vežimo kainą ir ją išlaikyti visame maršrute. Tarifų ir vežimų rinkos liberalizavimui būtina kaip galima greičiau į rinką įtraukti privačius vežėjus, visiems vežėjams užtikrinant lygiavertę konkurenciją bei vienodas veiklos sąlygas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konkurencija, sąveika, uostas, geležinkelis, srautai, kroviniai; Konkurencingumas, sąveika, jūrų uostas, geležinkelis, srautai, krovinys; Competitiveness, interoperability, port, railway, flows, cargo; Competitiveness, interoperability, sea port, railway, flows, cargo.
ENThis article offers the panoramic view to interoperability of sea and railway transport in Lithuania. Serious attention is being given to the cargo flows forecasts, analysis of geographic, political, legal, economical, technical and other factors influencing the intensity of transit cargo flows and using the existing infrastructure capacities. Improvement and further development of technological and technical base of railways for the development of container transportation is identified. Optimization of tariffs (railway + port) will increase the competitiveness of corridor IX B for transit cargo and traffic flows. [From the publication]