Mineralinių išteklių apskaitos pokyčiai : teoriniai ir praktiniai aspektai

LTViena iš ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų yra žemės gelmių ištekliai. Gamtos turtų turtingos valstybės turi didesnes galimybes plėtoti gamybą, prekybą, socialinę sferą, o išteklių eksportas gali tapti dar vienu šalies pajamų šaltiniu. Lietuvos gamtos išteklių nustatymo, įvertinimo ir apskaitos problema sudėtinga. Mokslininkų nuomonė šiuo klausimu taip pat skirtinga – vieni teigia, kad Lietuva tokio turto neturi arba turi nedaug, kiti aiškina, kad gamtinių išteklių turime nemažai, o treti teigia, jog jų iki šiol nesugebame tinkamai įvertinti, apskaityti bei analizuoti. Tikrai galime teigti, jog Lietuvoje turime ir galime eksploatuoti tokius išteklius kaip smėlis, žvyras, molis, klintis, dolomitas, durpės, nafta. Taip pat turime iki šiol neeksploatuojamų išteklių – anhidrido, geležies rūdos, granito, akmens druskos, fosforito ir kitų. Šie ištekliai didelis valstybės turtas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje visas valstybės turtas sudarė beveik 170 mlrd. Lt, iš jų detaliai išžvalgyti žemės gelmių ištekliai sudarė apie 63,6 mlrd. Lt. Iki 2012 metų, pagal 16-ąjį Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai", duomenys apie valstybinius žemės gelmių išteklius apskaitoje turėjo būti registruojami nebalansinėse sąskaitose natūrine išraiška ir nepateikiami Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje. Taigi nei Statistikos departamento ataskaitų, nei Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys kol kas nerodė teisingos valstybei nuosavybės teise priklausančio turto finansinės būklės.Ši aplinkybė svarbi ir tuo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu turi būti sudaromi 2012 ir vėlesnių metų nacionalinių ataskaitų rinkiniai, kurie turėtų apimti tikrą ir teisingą informaciją apie visą valstybės turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, finansavimo sumas, pajamas, sąnaudas. 2005 m. šalyje pradėta aktyviai vykdyti viešojo sektoriaus apskaitos reforma tiesiogiai palietė ir mineralinių išteklių apskaitą. 2012 m. buvo įvykdyti reikšmingi mineralinių išteklių apskaitos pakeitimai. Pagrindinis iš jų susijęs su tuo, kad finansinės būklės ataskaitoje mineraliniai ištekliai bus rodomi atskirame ilgalaikio turto straipsnyje, juos klasifikuojant pagal Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų klasifikaciją. Tuo suponuojama mintis, jog mineralinių išteklių, jei jie atitinka turto pripažinimo kriterijus, apskaitai turi būti taikomos viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo ir apskaitos pagrindinės nuostatos. Konferencijai rengtas straipsnis, turėtų pristatyti išimtinai tik valstybei priklausančio turto – mineralinių išteklių apskaitos ypatybes ir sunkumus, išskirti esminius šių aktyvų apskaitos pokyčius iki ir po nepriklausomybės atkūrimo, pateikti siūlymus dėl tam tikrų apskaitos problemų sprendimo būdų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apskaita; Ilgalaikio turto; Ilgalaikio turto apskaita; Mineralinių išteklių apskaita; Nacionalinis ataskaitų rinkinys; Turto nuvertėjimas; Turto vertės nustatymas; Valstybės turtas; Viešasis sektorius; Viešojo sektoriaus apskaitos reforma; Accounting; Asset depreciation; Asset valuation; Fixed assets; Fixed assets accounting; Mineral resources; National statements; Public sector; Public sector accounting reform state property; State property.

ENOne of the driving forces of economic and social progress is the national subsoil resources. The issue of the identification, evaluation and accounting of Lithuanian subsoil resources is sufficiently complex. Opinions among researchers in this respect also vary, with some claiming that Lithuania's subsoil resources are scarce or absent whatsoever, others explaining that Lithuania is rich in natural resources, while some believe that until now we have failed to properly assess, account for and analyse such resources. According to the data of the Statistics Lithuania (Department of Statistics of the Republic of Lithuania), at the beginning of 2012 the total wealth of the State accounted for nearly LTL 170 bn, of which the subsoil resources that have been adequately surveyed were valued at LTL 63.6 bn. The value is however approximate. As a result, neither the statements of the Statistics Lithuania, nor the set of National consolidated financial statements were reflecting the accurate financial value of the subsoil wealth owned by the State. As of now it is still not possible to determine the overall value of the Lithuanian subsoil resources, wc arc neither able to compare it with other production factors, establish the structure of such resources, which is a most urgent tasks at the moment to be able to estimate the volumes of the assets managed and to efficiently plan the usage of such resources. In 2012 some important changes were introduced in the accounting of mineral resources. The amendment to PSAFRS 2 "Statement of financial position" established that the non-current assets include intangible, non-current tangible, and the non-current financial assets, other non-current assets and material resources. This means that mineral resources in the statement of financial position must be shown in a separate item of non-current assets.For the purpose of initial recognition a unit of the group of mineral resources must be measured and recorded in the accounting at the present value of the future revenues from the natural resources lax. And only in the case where the present value of the future revenues from natural resources taxes cannot be reliably measured, mineral resources had to be recorded in off-balance-sheet statements. Another outstanding issue is the assigning and accounting of the costs incurred in relation of the survey and evaluation of mineral resources. In accordance with the best practice in the public sector accounting, and recording mineral resources complying with the criteria of assets as other non-current assets, the definition of value applied in relation of the initial recognition of mineral resources could be supplemented indicating that a unit of the group of such resources must be evaluated and recorded in the accounting at present value of future revenues from tax for natural resources increasing it by all costs and expenses incurred directly in relation to the survey and evaluation of the mineral resource. The amendments also provided for grouping of mineral resources, initial recognition, evaluation and the statement of changes; also, the methodological guidelines for accounting of mineral resources were approved. The present article introduces the peculiarities and the issued related to mineral resources, the assets owned exclusively by the State, also covers the main changes of the accounting of the assets, and includes proposals concerning addressing some of accounting issues. [From the publication]