Atlyginimo už darbą Lietuvos žemės ūkyje raida ir dabarties aktualijos

LTStraipsnyje, panaudojus ekonomines literatūros ir šalies žemės ūkio įmonių bei ūkininkų ūkių darbo apmokėjimo sistemų analizės rezultatus įvertinta atlyginimo už darbų Lietuvos žemės ūkyje raida įvairiais istorijos laikotarpiais ir nustatytos dabarties aktualijos bei pagrįsti esamų problemų sprendimo būdai Tarpukario Lietuvoje atlyginimo už darbą žemės ūkyje dydis priklausė nuo dirbto laiko, atlikto darbo kiekio, darbininko pareigų ūkyje, jo lyties, šalies ekonominės būklės ir kitų veiksnių. Metinių darbininkų, kuriuos ūkininkas išlaikė, atlyginimo būdas buvo įvairus ir priklausė nuo vietos papročių ir susitarimo tarp samdinio ir ūkininko. Padieniai darbininkai algas gaudavo priklausomai nuo darbo sezono. Paprastai buvo duodama maisto ir atlyginama pagal darbų svarbą ir sunkumą. Planinės ekonomikos sąlygomis valstybinis reguliavimas darbo apmokėjimo srityje apėmė darbo užmokesčio planavimą ir normavimą, institucijų, reguliuojančių darbo užmokestį, veiklos tvarkos ir funkcijų reglamentavimą ir teisinį darbo apmokėjimo reguliavimą. Valstybinėse įmonėse (tarybiniuose ūkiuose) buvo mokamas darbo užmokestis. Kolūkiuose darbas buvo mokamas paskirstant bendrąsias pajamas. Darbo užmokestis valstybinėse įmonėse ir darbo apmokėjimas kolūkiuose, turėjo savo ypatumų, kylančių dėl valstybės ir kolūkinės nuosavybės formų skirtingumų. Straipsnyje atlyginimo už darbą žemės ūkyje ypatumai planinės ekonomikos sąlygomis aptariami šių dviejų sąvokų požiūriu.Nuo kolektyvizacijos pradžios iki 1966 m. kolūkiuose buvo įteisintas „likutinis“ apmokėjimo už darbą principas. Jo laikantis pirmiausia turėjo būti atsiskaitoma su valstybe, padengiamos bankų paskolos, sudaromi fondai gamybai plėtoti ir, kas likdavo, būdavo skirstoma kolūkiečiams už darbą proporcingai jų išdirbių darbadienių skaičiui. 1966 m. buvo pradėtas taikyti garantuotas kolūkiečių darbo apmokėjimas. Per garantuoto kolūkiečių darbo apmokėjimo 1966-1990 m. laikotarpį galima išskirti keletą esminių dalykų - tai garantuoto darbo apmokėjimo įvedimas ir kolektyvinės rangos diegimas. Pagrindinio darbo apmokėjimo lėšos buvo naudojamos pagal atlikto darbo apimtį, dirbtą laiką taikant nustatytus tarifinius atlygius ir pareiginius atlyginimus, priedams mokėti mechanizatoriams už kvalifikaciją, nenutrūkstamą darbo stažą ir kt. Papildomo darbo apmokėjimo lėšos buvo naudojamos už laiku ir kokybiškai atliktus ypač svarbius darbus. Šiandien atlyginant už darbą žemės ūkyje neužtikrinamas reikalavimas, kad atlyginimas atitiktų kiekvieno žemės ūkio darbuotojo indėlį siekiant įmonės ar ūkininko tikslų. Dėl to būtini objektyvūs darbo vertinimo kriterijai, detali darbo analizė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlyginimas už darbą; Kolūkis; Samdinys; Tarybinis ūkis; Ūkininkas; Collective farm; Farmer; Hired labourer; Kolkhoz; Soviet farm; State farm; Wage.

ENHaving applied the results of the economical literature analysis and having evaluated the wage systems in the country enterprises and farmer's farms, the article substantiates and estimates the development of the wages in Lithuanian agricultural sector during various historical periods, the present topicalities and the ways of the solutions of existing problems. In Lithuania, during the period between wars the size of the wages in agricultural sector depended upon the time spent at work, the amount of the carried out work, worker's responsibilities on farm, gender, country' economic situation, etc. During the Soviet limes, the national regulation in the field of work payment encompassed wage planning and rate setting, regulation or activity order and functions of the institutes regulating work payment and legal work payment The primary work payment means were used for the amount of the carried out work, the work lime according to the fixed tariff rales and official wage scale as well as for the extra pay to machine-operators in agriculture for qualification, continuity of service, etc. The supplementary work payment means were used for the works carried out in time and qualitatively At present, the payment for the work in agricultural sector docs not ensure the correspondence to the input of every agricultural employee when striving for enterprise or farmer's aims. Therefore objective work estimation criteria and the detailed analysis of work are necessary. [From the publication]