LTKeičiantis švietimo sistemos situacijai, keičiasi ir mokinių ugdymas, mokymosi procesas, vis aktualesnė tampa kūrybingos asmenybės veikimo problema, vaiko paruošimo besikeičiančiam gyvenimui problema. Kūrybingumas tapo ne tik meno dalimi, bet vis svarbesniu indėliu į visus sektorius, kur kultūrinė, kūrybinė medžiaga tampa konkurencinio pranašumo pagrindu globalioje rinkos ekonomikoje. Sisteminis požiūris į kūrybingumą – tai šiuolaikinė tyrimų kryptis, analizuojanti kūrybingumą sudėtingame asmenybės, visuomenės ir kultūros kontekste. Vaikų kūrybingumo ugdyme yra svarbus šeimos, mokyklos ir visos visuomenės vaidmuo. Nepaisant gausių tyrimų kūrybingumo tema, mokinių kūrybingumo ir jo veiksnių technologiniame ugdyme tyrimų stokojama, nors tai viena palankiausių terpių mokinių kūrybingumo atsiskleidimui. Minėtos teorinės įžvalgos lėmė tyrimo problemą, – kokie socioedukaciniai veiksniai lemia mokinių kūrybingumą, mokantis technologijų 5-6 klasėje, kaip jie tarpusavyje susiję, vienas kitą papildo, lemia? Tyrimo tikslas – atskleisti 5-6 klasės mokinių kūrybingumo ugdymo socioedukacinius veiksnius ir jų tarpusavio sąryšius, mokantis technologijų. Pirmą kartą kompleksiniu požiūriu nagrinėti kūrybingumo veiksniai, mokantis technologijų. Išryškinta didaktinių, komunikacinių, socialinių veiksnių įtaka 5-6 klasių mokinių kūrybingumui ir šių veiksnių tarpusavio sąveika. Empiriškai ištirta 5-6 klasių mokinių kūrybingumo raiška technologijų pamokose ir kūrybingumą lemiantys veiksniai. Sukurti mokinių kūrybingumo ugdymo veiksnių sisteminiai modeliai.Reikšminiai žodžiai: Technologinis ugdymas; Technologinis raštingumas; Kūrybingumas; Socioedukacinis veiksnys; Technological education; Technological literacy; Creativity development; Socio-education factors in the creativity.
ENTechnological education provides students with a possibility to develop the backgrounds of technological literacy and act creatively, to have a flexible choice, which is essential for everybody regardless of their gender in a continuously changing socio-cultural environment, to be able to use simple technologies on the level of users, to experience the joy of solving creative problems, to develop positive attitude to the continuous change of technologies and to creativity. The goal – to reveal the socio-educational factors in developing the creativity of 5th – 6th formers’ and the interconnections of those factors in technology classes. The scope of the research. The quantitative research involved 890 respondents. In the qualitative research by means of an interview there were 12 informants questioned, creative tasks were performed by 890 5th – 6th formers. There was an equal number of 5th and 6th formers participating in the research. Due to the fact that there were more girls in the 5th – 6th forms of the participating schools, there are a little more respondent girls than boys. The research involved different schools of general education, attended by the respondents living in towns, suburbs, villages and individual farms, thus it is possible to state that the research represents and reflects the general situation in Lithuania. The theoretical significance of the results. The novelty of this research, from a theoretical point of view, is revealed by the investigated complexity of technological education and the highlighted essential characteristics of separate stages of this creative – productive process. It was the first complex analysis of creativity factors in learning technologies.The study highlighted the influence of didactic, communicative and social factors on the creativity of 5th – 6th formers and the interrelation of those factors. There were theoretical systemic – with respect to two reference systems – didactic and motivation – models of creativity development factors created.