Lietuvos filosofijos posovietinė transformacija žinojimo sociologijos požiūriu

LTTyrimo tikslas yra išanalizuoti, kas ir kaip pasikeitė Lietuvos filosofijoje po nepriklausomybės atgavimo, kokie įvyko Lietuvos filosofinio diskurso raidos kiekybiniai pokyčiai, kaip pakito šio diskurso institucinė, leidybinė, probleminė struktūra. Lietuvą galima laikyti vienintele Baltijos šalimi, kurioje nepriklausomybės laikotarpiu buvo sukurta į originalumą (inovatyvumą) pretenduojanti, jokiai konkrečiai Vakarų filosofijos krypčiai nepriskirtina, palyginti didelės tekstinės apimties filosofija – Arvydo Šliogerio veikalai. Be to, Lietuva pirmauja regione didelės apimties, fundamentalių sintetinių veikalų srityje – be Šliogerio traktatų, lietuviai išsiskiria nacionalinės filosofijos istorijos ir komparatyvistinių tyrimų apimtimi. Lietuvos filosofijai nuo 1970 m. būdingas eksponentinis augimas: jos apimtis padvigubėja vidutiniškai kas 8–11 metų. Tai rodo, kad Lietuvos filosofija yra sparčios raidos fazėje. Nepriklausomybės laikotarpiu vidutinis metinis filosofų bendras produktyvumas (palyginti su sovietmečiu) išaugo 4,3 karto. Nepriklausomybės metais filosofijos institucinis žemėlapis tapo margesnis: greta dviejų sovietmečio lyderių (Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI), kartu sukūrusių 78 proc. visos Lietuvos filosofinių tekstų), reikšmingą vietą įgijo ir kituose universitetuose dirbančių filosofų kūryba. Posovietinė transformacija kiekybiniu požiūriu buvo nepalanki VU; didžiausi teigiami pokyčiai užfiksuoti Lietuvos edukologijos universiteto filosofinių tekstų kūryboje; LKTI tenkanti bendro filosofinio diskurso dalis beveik nepakito.Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Filosofinis diskursas; Institucijos; Lietuvos filosfija, filosofiniai tekstai; Posovietinė transformacija; Produktyvumas; Statistika; Baltic countries; Institutoins; Lithuania; Lithuanian philosophy; Philosophical discourse; Philosophical text; Prodictivity; Statistics.

ENThe aim of the research is to analyse the changes in Lithuanian philosophy after regaining its independence, quantitative changes in the development of Lithuanian philosophical discourse and the changes in institutional, publishing and problematic structure of this discourse. Lithuania can be considered the only Baltic state where Arvydas Šliogeris works as philosophy of comparatively big textual coverage and claiming originality (innovation) as well as non-attributable to any particular trend of Western philosophy were created. Moreover, Lithuania is leading the region in the area of voluminous fundamental synthetic works – besides A. Šliogeris’s treatises, the Lithuanian distinguish for the amount of comparative research and research on the history of national philosophy. From 1970, exponential growth is typical of Lithuanian philosophy: its volume doubles every 8–11 years on the average. This shows that Lithuanian philosophy is in the phase of rapid development. During the period of Independence, average annual common productivity of philosophers (in comparison with the Soviet era) increased 4.3 times. During the period of Independence, institutional map of philosophy has become more variegated: alongside of two leaders of the Soviet era (Vilnius University (VU) and Lithuanian Culture Research Institute (LCRI) that have created together 78% of all Lithuanian philosophical texts), creative work of philosophers working in other universities also gained a significant position. Post–Soviet transformation was unfavourable for VU in quantitative terms; the biggest positive changes were recorded in the writing of philosophical texts in Lithuanian University of Educational Sciences; the part of general philosophical discourse for LCTI has hardly changed.