LTStraipsnyje analizuojamas Europietiškasis žemės ūkio modelis, kurio teorinės koncepcijos susiformavo X X a. paskutiniame dešimtmetyje. Jis pagrįstas žemės ūkio ir visos kaimo veiklos daugiafunkciškumu bei daugiasektorine kaimo plėtra, remiasi pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių bei ekologinių vertybių, teoriškai pagrindžiantis kaimo vietovės gyventojų materialinio skatinimo būtinybę už neprekinių (viešųjų) vertybių kūrimą. Formuojant šio modelio teorinius pagrindus, daugiausia prisidėjo R. Almas, J. M . Bryden, R. J. Brunstad, B. Harvieu, L. van Depoele, E. Romsted, A. Vatn ir kiti Europos šalių mokslininkai, taip pat daugelio šalių žemės ūkio bei kaimo plėtros institucijos. Europinio žemės ūkio modelio idėjas populiarina Europos Sąjungos (ES) šalys, Norvegija, Šveicarija, j jas atsižvelgiama prognozuojant kaimo plėtros politiką kai kuriose Centrinės ir Vidurio Europos šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje. Šio modelio antinomas - Keirnso grupės (Cairns Group) šalyse propaguojamas žemės ūkio modelis, pagrįstas lyginamųjų pranašumų absoliutinimu bei visiškai liberalizuota prekyba maistu. Straipsnyje aptariami abiejų modelių esminiai skirtumai, išryškinami europietiško modelio pranašumai bandant išsaugoti kaimo gyvybingumą bei galimybes jame kurti viešąsias (visuomenines) vertybes, kurios įgalina kaimui tapti šalies infrastruktūra, ženkliai gerinančia gyvenimo kokybę bei šalies patrauklumą. Aptariamos Lietuvos kaimo bendruomenių galimybės vykdyti kaimo kaip šalies infrastruktūros funkciją ir pateikiami siūlymai, kaip jas diferencijuotai vertinti ir kokiais būdais šią funkciją ugdyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Daugiafunkcinis žemės ūkis; Kaimo bendruomenė; Kaimo plėtra; Lyginamieji pranašumai; Viešosios (visuomeninės) vertybės; Viešosios vertybės; Žemės ūkio modelis; Multifunctional agriculture; Non trade concerns; Non-trade concerns; Rural communities; Rural community; Rural development.